LENGVATA ŠILDYMUI PAKIBO ORE?

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui bei karštam vandeniui kol kas lieka nepratęsta, nepaisant to, kad antradienį Seime dėl to skubos tvarka vyko balsavimas. Priežastis – į balsavimą nesusirinko pakankamas skaičius parlamentarų.

Už lengvatos naikinimą

Praėjusią savaitę finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, kad PVM lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nenumatyta. Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 proc.

"Biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. Žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti. Aš manau, kad sprendžiant bet kokios lengvatos klausimą, reikia galvoti, koks lengvatos tikslas ir ką pasiekiame, ją pratęsdami ar panaikindami", – kalbėjo R.Budbergytė.

Ministrė pridūrė, jog asmenys, kurie nepajėgia susimokėti už šildymą, turėtų būti remiami, tačiau lengvatinis PVM nėra socialiai teisingas, kadangi jis taikomas ir turtingiems asmenims, o vargingai gyvenantieji privačiuose namuose tokios lengvatos negauna.

R.Budbergytės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per metus PVM lengvata šildymui biudžetui kainuoja 47 mln. eurų, taigi pratęsus jos galiojimą dar beveik pusmečiui biudžetas negautų 32 mln. eurų papildomų pajamų.

Nesusirinko į posėdį

Socialdemokratų frakcijos Seime nariai ir pats ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius netrukus po šio Finansų ministerijos pareiškimo suskubo raminti, esą Seimas patvirtins biudžeto įstatymo pataisą, pagal kurią lengvata bus pratęsta.

Nepaisant to, antradienį parlamentarams tai padaryti taip ir nepavyko – sprendimui priimti pritrūko parlamentarų.

Norint priimti įstatymą, reikia, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 Seimo narys, tačiau antradienį 17 val. plenarinių posėdžių salėje jų tebuvo likę apie 40. Tiesa, svarstant pataisas šį siūlymą palaikė visi 30 iš 140 Seimo salėje likusių narių.

Palaikė lengvatos naikinimą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo Vyriausybę, esą PVM lengvatos naikinimas – "socialiai nejautrus" žingsnis. Kita vertus, opozicinių partijų lyderiai palaikė Finansų ministerijos poziciją dėl lengvatos naikinimo, tiesa, prieš tai numatant konkretų kompensacinį mechanizmą.

"Jei vis dėlto dabartinė valdžia nuspręstų naikinti šią lengvatą, kuri pati savaime nėra socialiai teisinga, būtina numatyti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms konkrečius kompensavimo mechanizmus, kad išaugusios šildymo kainos neigiamai nepaveiktų jų ir taip sudėtingos finansinės padėties", – aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jam pritarė Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis.

"Lengvatą galima naikinti ir reikėtų naikinti, nes ji socialiai neatsakinga. Ji remia ir turtingus, ir nepasiturinčius gyventojus. Tačiau ją panaikinus turi būti aiškus kompensavimo mechanizmas ir numatytos lėšos, kad žmonėms, kurie yra remtini, šildymo kainos būtų kompensuotos. Lengvata gali būti naikinama tik tuo atveju, jei bus numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas", – sakė politikas.

Paramos mechanizmas

Kalbėdama apie kompensavimo mechanizmą, finansų ministrė R.Budbergytė sakė, kad šį darbą turi atlikti Socialinės apsaugos ir darbo, o ne Finansų ministerija.

"Iš tiesų ne Finansų ministerija turi galvoti apie tai, kaip tai turi būti padaryta. Juk Vyriausybėje tikriausiai yra ir kitos ministerijos, kurios vykdo funkcijas pagal jų nuostatus... Ir aš neabejoju, esu įsitikinusi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – biudžeto svarstymas vyks ilgą laiką Seime – sugalvos tuos mechanizmus", – sakė R.Budbergytė.

Bet Finansų ministerija ramino, kad nustojus galioti lengvatai daugiau už šildymą kompensacijas gaunantys asmenys brangiau nemokėtų, nes padidėtų kompensacijų dalis.

"Jeigu nuo kitų metų ši lengvata nebūtų pratęsta, kompensacijas už šildymą bei karštą vandenį gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tikrųjų priklausytų. O joms apskaičiuoti taikytini jau galiojantys socialinių išmokų bei kompensacijų mechanizmai, – pažymėjo ministerija. – Pavyzdžiui, vidutines pensijas gaunančių dviejų pensininkų šeima, kuri šiuo metu turi teisę į kompensaciją, padidėjus šilumos ir karšto vandens kainai dėl taikomo standartinio PVM tarifo, mokės tiek pat, kiek iki tol, nes kompensacijos gaus beveik 60 proc. daugiau. Du nepilnamečius vaikus auginanti dviejų suaugusių asmenų, dirbančių už minimalųjį atlyginimą, šeima gautų apie 20 proc. didesnę kompensaciją".

Kompensacijas toliau mokėtų savivaldybės. O jeigu joms trūktų lėšų, jų turėtų ieškoti savo biudžetuose.

Tiesa, ministerija pažymėjo, jog, pavyzdžiui, 2015 m. savivaldybės nepanaudojo 55 proc. socialinėms pašalpoms ir kitoms panašioms išmokoms mokėti skirtų lėšų – 125 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiemet liks nepanaudota 136 mln. eurų.

Ministrės R.Budbergytės teigimu, būtent savivaldybės geriausiai žino situaciją apie paramos poreikį.

"Juk šiuo metu savivaldybės turi perduotą savarankišką funkciją ir jie žino, kokie jų gyventojai kaip gyvena, kiek jiems reikia padėti", – pažymėjo ministrė.

Ekonomistų vertinimas

Ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad dabartinė PVM lengvatos šildymui nustatymo tvarka turėtų būti koreguojama.

"Šiuo metu viskas yra pagal savotišką ritualą: prasideda kitų metų biudžeto svarstymas, pačiame biudžete yra numatoma lengvatą naikinti nuo kitų metų, tada Seime pateikiamos pataisos dar kartą pratęsti lengvatos galiojimą, tada prasideda diskusijos ir visada jų pabaigoje ta lengvata būdavo pratęsiama. Taip bent būdavo iki šiol ir kol kas šitas reikalas atitinka tai, kas buvo. Klausimas, ar ir pabaiga bus tokia pati", – kalbėjo G.Nausėda.

Anot jo, rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjusios politinės jėgos šią tendenciją galėtų pakeisti.

"Rinkimus laimėjusios partijos tikrai nėra entuziastingos šitos lengvatos atžvilgiu ir ne be pagrindo bando įrodyti, kad PVM šildymo lengvata – naudinga ne tik mažas pajamas gaunantiems, bet ir ganėtinai turtingiems žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose (...) Galbūt geriau būtų nukreipti tas nepanaudotas finansinės lėšas kryptingai tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia. Tai tikrai nėra sunku padaryti ir galima kompensavimo planą parengti per labai trumpą laiką. Bet tam iš pradžių reikia išsikelti sau tokį tikslą", – pridūrė G.Nausėda.

Kada galima gauti kompensaciją už šildymą?

Skiriant kompensaciją už šildymą, vertinama, kokią dalį nuo gaunamų pajamų žmogus išleidžia sąskaitoms už šildymo paslaugas apmokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, paprastai yra kompensuojama šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų bei valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gauna 260 eurų per mėnesį pensiją, iš jų reikia atimti 102 eurus (valstybės remiamos pajamos), vadinasi, žmogui lieka 158 eurai. Jeigu už šildymą žmogus sumoka 20 proc. daugiau, nei ši suma, jam priklauso kompensacija.

Būtina atkreipti dėmesį, kad kompensacijos gavėjas turi neturėti skolų už šildymą. Jeigu tokių skolų vis dėlto yra, būtina sudaryti skolos apmokėjimą susitarimą su šilumos tiekėju. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ar žmogus pritarė savo gyvenamojo būsto renovacijai, jei tokia buvo siūlyta. Pagaliau savivaldybė turi teisę patikrinti ir tai, ar žmogus gyvena būste, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jei bus nustatyta, kad taip nėra, kompensacija gali būti neskiriama, nes žmogus iš tiesų nepatiria tų išlaidų, kurias deklaruoja.

Nuo ko priklauso šildymo kaina?

Kuro kaina: didžiausią dalį šilumos kainos sudaro kuro kaina: tai gali būti gamtinės dujos, biokuras, mazutas. Šiuo metu gamtinių išteklių kainos tarptautinėse rinkose nėra labai aukštos, tad tai – teigiamas veiksnys.

Oro temperatūra: kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Šilumos švaistymas: šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, laiptinių durų uždarymas taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o kartu ir sąskaitas už šilumos energiją.

Antpelnis: Kainų komisija rugsėjo viduryje paskelbė, jog, pavyzdžiui, "Vilniaus energija", kurią valdo Prancūzijos koncernas "Veolia", 2012–2014 m. nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio. Ši suma turės būti grąžinta vartotojams.