LENKIJOS LIETUVIAI JAUČIASI DISKRIMINUOJAMI DĖL MOKESČIŲ KULTŪRINEI VEIKLAI

Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai ketvirtadienį apkaltino vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai.

Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami.

"Tai yra miesto mero piktybiškumas ir nepalankumas lietuvių tautai. Jis turi tą kraujyje ir jo mąstymo nepakeisime", - BNS ketvirtadienį sakė fondo ir Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovas Jonas Vydra.

Vyskupo A.Baranausko fondas rūpinasi Lietuvių namų Seinuose bei "Žiburio" mokyklos išlaikymu.

Pasak J.Vydros, kurį laiką lietuviai būdavo atleidžiami nuo mokesčio, tačiau pastaruosius kelerius metus miesto valdžia reikalauja susimokėti, teigdama, kad fondo veikla neturi ypatingos reikšmės visuomenei.

J.Vydra ironizavo, kad tokiu būdu Lenkijos lietuviai sumokės Šalčininkų rajono valdžiai skirtą baudą už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles nevykdymą.

Lenkijos lietuviai Seinų ir Punsko kraštuose ne pirmą kartą teigia, kad jaučiasi persekiojami. Pernai rudenį Berznyko kapinėse, kuriose palaidoti ir Lietuvos kariai, atsirado nauji antilietuviški paminklai.

2011 metais ir praėjusią vasarą Punsko valsčiuje raudonai ir baltai - Lenkijos vėliavos spalvomis - buvo užtepti lietuviški užrašai. Neseniai panašus išpuolis įvykdytas prieš vokiškus užrašus.
Pernai dėl finansų stygiaus valsčiuje uždarytos dvi lietuviškos mokyklos, viena išsaugota Lietuvos finansinės paramos dėka.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko krašte.