Sicilija – Šiauliuose. Taip save pristato picerija, atidaryta vos prieš du mėnesius.

„Idėja gimė, kai prieš metus keliavome Italijoje su draugais, daug picerijų, daug geros nuotaikos. Visą Siciliją ir Neapolį parvežėme į Šiaulius“, – kalbėjo picerijos „Tešla ir dešra“ savininkas Vytenis Beinoravičius.

V. Beinoravičius nusprendė, kad gero skonio reikia ieškoti ne užsienyje, ne sostinėje ir ne Kaune, o kepti Šiauliuose – su meile, druska ir gabalu verslumo.

„Kodėl ne Šiauliuose? Žmonės mėgsta pavalgyti skaniai, Šiauliai – galimybių miestas, esame Šiaulių miesto fanatikai – norime kelti, prikelti, visą išeiviją pakviesti atgal“, – šnekėjo picerijos „Tešla ir dešra“ savininkas.

LNK stop kadras.

Kurti verslą už Vilniaus ribų – drąsos vis daugiau. Verslumo tyrimas rodo, kad net 7 iš 10 naujų įmonių gimsta regionuose.

„Kaunas, Klaipėda, bet matome pozityvą ir šiaurinėje Lietuvos dalyje“, – teigė VU Verslo mokyklos profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Tačiau naujos vietos kuriasi ne iš pasirinkimo, o būtinybės – žmonės tiesiog neranda darbo.

„Toks didelis procentas asmenų, kurie pasirenka verslo kelią, nesijaučia saugūs dėl darbo vietos, reiškia – darbo rinkoje nestabilumas“, – aiškino S. Mačiukaitė-Žvinienė.

„Nemanau ir visiškai nepritariu tam. Regionai ir visi maži miestai – galimybių kraštas“, – pabrėžė V. Beinoravičius.

Verslumas – ne vien jaunų avantiūristų žaidimas. Dažniausiai įmonę atidaro 25–34 metų, bet aktyviai įsitraukia ir vyresni, 45 ar 55 metų.

„Dažnai organizacijose girdime, kad investuojama į potencialą, jaunesnius žmones ir, natūralu, sukaupusiems patirtį norisi save realizuoti, pateikti rinkai“, – kalbėjo „Moody’s“ kompetencijų centro Lietuvoje vadovė Auksė Žukauskienė.

Bet čia ir kita medalio pusė. Daug regioninių verslų – mažos įmonės, be realios plėtros perspektyvos. Tik kas dešimtas pradedantis verslininkas per penkerius metus žada sukurti 10 ar daugiau darbo vietų. Beveik pusė samdo nuo 1 iki 4 žmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas aiškina kitaip.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

„Matome, kad verslai yra ilgalaikiai, kurie plečiasi ir auga. Startuoliai – vienas pavyzdžių. Taip, ne visi išsilaiko, tačiau tas, kuris išsilaiko – kokią ekosistemą sukuria, kokiu milžinišku greičiu auga“, – šnekėjo L. Savickas.

Nedžiugina ir tai, kad vos 2 proc. lietuvių kuria visiškai naują produktą pasaulyje. Dominuoja ne inovacijos, o paslaugos, prekyba.

„Potencialo tikrai turime – nuo tokios srities kaip gyvybės mokslai, kur pozicionuojame šalį kaip lyderę“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.

Panašu, koją kiša ir žinių stoka. Technologijos vystosi greičiau nei žmogaus kompetencijos.

„Susiduriame ir su inžinerinių ir elektronikos specialybių trūkumu, apie kurį girdime ir kurių yra“, – tvirtino A. Žukauskienė.

Nors mokytis dar yra kur, sąlygos verslui – jau kone patraukliausios. Pagal didžiausią pasaulyje verslumo tyrimą Lietuva nusileidžia tik Jungtiniams Arabų Emyratams.

„Ta antra vieta – ne apie skaičius, o apie verslui kuriamas sąlygas“, – pabrėžė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslumo indekse po Lietuvos rikiuojasi tokios šalys kaip Taivanas, Saudo Arabija, Indija. Tačiau čia ir paradoksas – lietuviai verslūs, bet čia pat vis labiau bijo daryti verslą.

„Ūgtelėjo procentas iki 7 asmenų, kurie ketino arba uždarė verslą“, – nurodė VU Verslo mokyklos profesorė.

Gąsdina ir neaiškumas dėl naujų mokesčių, ir amžinos problemos dėl darbuotojų, kad nėra kam dirbti. Tad picerijos vadovas juokauja dirbantis už tris.

„Tenka padirbti ir picų kepėju, ir vežėju, viskuo“, – teigė V. Beinoravičius.

Pasaulio verslumo stebėsenos tyrime Lietuva dalyvauja trečius metus iš eilės. Pernai lietuvių verslumas įvertintas ketvirta vieta.