Pasak banko, didžiausios įtakos tam turėjo palyginti žemas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis, ketvirtadienį pranešė bankas.

Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šiemet indekse pirmauja Estija su 61 balais iš 100, Lietuva liko antra su 57 balais, o trečioje – Latvija su 49 balais.

2023 metais, kai buvo pradėtas matuoti šis indeksas, Lietuva vienu balu lenkė Estiją.

„Nors Lietuvos ir Estijos gyventojų finansiniai gebėjimai – finansinė situacija bei elgsena – yra panašūs, labiausiai nuo Lietuvos Estija atsiplėšė dėl ryškaus gyventojų finansinių žinių šuolio“, – sakė J. Cvilikienė.

Indeksą sudaro du – galimybių bei žinių – indeksai. Lietuvos gyventojų finansinės žinios vertinamos 54 balais iš 100 (per dvejus metus nepakito), Estijos – kilo nuo 59 iki 68 balų, o Latvijos – nuo 52 iki 54.

„Tyrimas atskleidžia, kad gyventojams palyginti neblogai sekasi pasiekti kasdienių finansų balanso – daugiau nei 70 proc. gyventojų visose Baltijos šalyse pajamos neviršija išlaidų. Tačiau rimtesnio žvilgsnio į kiek ilgesnę finansinę distanciją trūksta visiems. Tris mėnesius ar ilgiau iš santaupų išgyventų 34 proc. Lietuvos, vos 21 proc. Latvijos ir 42 proc. Estijos gyventojų“, – aiškino J. Cvilikienė.

Anot finansų instituto vadovės, dar mažiau Baltijos šalių gyventojai pasirengę ateičiai – visiškai užtikrinti dėl savo pragyvenimo pensijoje yra tik 9 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 8 proc. estų.

Kaip rodo tyrimas, net 70 proc. Estijos gyventojų turi santaupų – tiek taupomojoje sąskaitoje, tiek ir investuotų į akcijas ar obligacijas, Lietuvoje jų skaičius siekia 43 proc., o Latvijoje – 39 proc.

Indeksas sudarytas remiantis apklausa, kurioje įvertintos žmonių ekonominės žinios ir gebėjimas valdyti asmeninius finansus. Ją 2025 metų sausį atliko „Kantar Sifo“, apklaususi 6 tūkst. dalyvių nuo 18 iki 75 metų Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.