Lietuva į transeuropinį transporto tinklą siekia įtraukti geležinkelio vėžę į Klaipėdą ir Ukrainą | kl.lt

LIETUVA Į TRANSEUROPINĮ TRANSPORTO TINKLĄ SIEKIA ĮTRAUKTI GELEŽINKELIO VĖŽĘ Į KLAIPĖDĄ IR UKRAINĄ

Europos Komisijai persvarstant transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros planus, į šį tinklą turėtų būti įtraukta daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių transporto jungčių – tiek nauja europinė greitojo geležinkelio vėžė į Klaipėdą, tiek geležinkelių jungtys su Ukraina. Tokį siūlymą dėl TEN-T plėtros susisiekimo ministras Marius Skuodis išsakė Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje, birželio 2–3 dienomis vykstančiame Liuksemburge.

„Tam, kad geležinkeliais sujungtume visus ES Baltijos rytinės pakrantės uostus ir sudarytume galimybes gyventojams ir kroviniams greičiau pasiekti Vakarų Europą, į transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtros planus ypač svarbu įtraukti europinio standarto geležinkelio trasą į Klaipėdą. Šiandienos geopolitiniame kontekste, Baltijos šalių, taip pat ir Ukrainos susijungimas su ES transporto sistema – vienas prioritetinių siekių“, – TTE tarybos posėdyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Greitojo europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą pagerintų transporto ir logistikos jungtis Vidurio ir Rytų Europoje, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius su Ukraina.

Be to, ministro teigimu, greita europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurtų perspektyvią alternatyvą kelių transportui, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, blokuojant jos Juodosios jūros uostus ir dėl to stringant Ukrainos grūdų eksportui bei kylant grėsmei pasaulio apsirūpinimui maistu, TTE taryboje atkreiptas dėmesys į trūkstamas ES transporto jungtis ir šios problemos pašalinimo būtinybę. Pasak ministro M. Skuodžio, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros „Rail Balticos“ projektą, kurio įgyvendinimas ir reikiamo finansavimo užsitikrinimas yra bendras visos ES tikslas.

Lietuva siekia padėti karo nualintai Ukrainai išvežti praėjusių metų derliaus grūdus, jų yra likę apie 20 mln. tonų. Gegužės mėnesį bandomuoju traukiniu iš Ukrainos į Lietuvą buvo atgabentas krovinys su 50 konteinerių. Dėl infrastruktūros ribojimų Ukrainos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu per Lenkiją į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.

2021 m. Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ pernai vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų. Iš jų vietiniai gabenimai sudarė apie 1,8 mln. tonų.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Aras-maras

O į Maskvą vėžės nereikia?

Ir ką?

Ta vėže Ką vežiosit? Modifikuotus kukurūzus nuo kurių jūsų vaikams užaugs uodegos ir ragai kaip černobylio zonos atveju? Gal aliejaus iš modifikuotų saulėgrąžų? A, , , ? Gal mažai niekam nereikalingų prekių ir taip stumdot pirmyn atgal? Gal sysikursit kliedesinę Istoriją jog maitintis reikia Afrikai ir ten siųsit modifikuotas šiukšlės? Bet Afrikoje irgi ne kvailiai. Jie turi savo produktų. Nemodifikuotų. Ir kas po to ? Imsit europinius pinigus sakydami, kad turit išsivalyti nuo modifikuotų šiukšlių? Tik maža detalė - iki tol modifikuitom šiukšlėm bus tapę jūsų vaikai anūkai ir Jūs patys.

Jooo \\\\\.../////

reikia ukrams turėti "vėžę" į savo koloniją.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS