„Mūsų žiniomis, nė viena Europos Sąjungos valstybė dar nepateikė tokios paraiškos, mes vieninteliai“, – trečiadienį Seimo tyrimo komisijai, analizuojančiai, kodėl į Lietuvą tiekiami nevienodos kokybės ar sudėties to paties ženklo maisto produktai, teigė tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė.

Po posėdžio BNS ji patikslino, kad prašoma 195 tūkst. eurų.

N. Baronienės teigimu, šios lėšos bus naudojamos tiriant Lietuvos vartotojų elgsenos ir požiūrio į dvigubos produktų kokybės problemą nesąžiningos komercinės veiklos kontekste.

„Kaip vartotojai vertina tą dvigubą kokybę, ar mato tuos skirtumus, ar tai iškreiptų jų elgesį ir ar vartotojas rinktųsi tas prekes, žinodamas apie tuos skirtumus. (...) Tai būtų papildomas įrodymas, formuojant bylą dėl nesąžiningos komercinės veiklos“, – teigė N.Baronienė.

N. Baronienės žiniomis, panašūs tyrimai Lietuvoje dar nebuvo atliekami. Be to, dalis lėšų būtų skirta keistis informacija su kitomis ES valstybėmis, kuriose ši problema keliama.

Pasak jos, panašių tyrimų nėra pradėjusi nė viena ES valstybė.

Reikia griežtinti reikalavimus kokybei

Lietuvai reikia griežtinti kokybės standartus, siekiant, kad šalyse būtų prekiaujama vienodos kokybės ir sudėties to pat prekės ženklo produkcija, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, sako parlamentarė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Kodėl vokiški skalbimo milteliai geriau skalbia nei įsigyjami Lietuvoje? Kokybės intervalas Lietuvoje nuo 14 iki 24 – tos veikliosios medžiagos, o Vokietijoje – 24 arba nuo 20 iki 24.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius įtaria, kad kokybės kartelės pakėlimas gali išauginti kainas.

„Ką reiškia tas sugriežtinimas? Ar tas sugriežtinimas nereikštų dar didesnio kainų augimo. Mes privalome užtikrinti, kad mūsų žmonėms būtų pasiekiamos kokybiškos prekės, bet taip pat matome ir didžiulį kainų augimą“, – BNS sakė ūkio ministras.

Tačiau G. Burokienė teigia nematanti, kad valstybės institucijos pasirengusios tuos standartus griežtinti – jos teigimu, juos įmanoma pakeisti iki 2019 metų.

„Mes turėtume sugriežtinti kokybės standartus. Pas mus leidžiamos normos „nuo iki“, o Vokietijoje – tokie, o ne kitokie. Tai tos ribos turėtų mažėti “, – sako Seimo komisijos, analizuojančios, kodėl į Lietuvą tiekiami nevienodos kokybės ar sudėties to pat prekės ženklo maisto produktai, pirmininkė.

„Kodėl vokiški skalbimo milteliai geriau skalbia nei įsigyjami Lietuvoje? Kokybės intervalas Lietuvoje nuo 14 iki 24 – tos veikliosios medžiagos, o Vokietijoje – 24 arba nuo 20 iki 24. Kuo mažiau veikliosios medžiagos, tuo pigesnis produktas“, – po komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė ji.

Pasak Seimo narės, Lietuvoje taikomi skirtingi kokybės standartai negu kitose ES šalyse.

„Kokybės standartai turi atitikti europinius standartus. Kad būtų tokie produktai, kaip Vokietijoje, turėtų būti atitinkama kokybė“, – įsitikinusi parlamentarė.

Tačiau G. Burokienė abejoja, ar institucijos, kurios turi formuoti kokybės politiką, pasirengusios reformai.

„Kol kas ne“, – pareiškė ji.

G. Burokienė sakė, kad įpareigojimas griežtinti kokybės reikalavimus galėtų būti vienas iš komisijos išvadų punktų.