Briuseliui pradėjus konsultacijas dėl karinio mobilumo Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos neseniai išsiuntė bendrą laišką Komisijai – jame išskyrė prioritetinius susisiekimo projektus ir galimus paramos skirstymo kriterijus.

„Mūsų laiške Europos Komisijai pažymima, kad dvejopos paskirties – civilinio ir karinio – susisiekimo poreikius atitinkančių projektų poreikis Lietuvoje vertinamas apie 3,5 mlrd. eurų“, – BNS pranešė Susisiekimo ministerija.

Pasak jos, tarp svarbiausių prioritetų – tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektai, alternatyvaus Suvalkų koridoriaus kelias, Klaipėdos uosto konteinerių ir keltų terminalų pajėgumų stiprinimas, įskaitant ir pietinio uosto vystymą, Kauno oro uosto plėtra.

„Šis procesas yra konsultacinio pobūdžio, atsakymo nesame gavę. O dėl konkrečių sumų – šiuo metu vyksta derybos dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos“, – pridūrė ministerija.

BNS liepą rašė, kad EK pradėjus konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva sieks didesnio ES finansavimo strateginiams projektams, tarp kurių, be „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kelio Augustavas–Vilnius, yra ir geležinkelio atšaka į Rūdninkų poligoną.

Susisiekimo viceministro Julijaus Glebovo teigimu, Lietuvai taip pat svarbu mažinti biurokratines kliūtis ir supaprastinti procedūras, kad sąjungininkai galėtų naudotis efektyvia logistikos sistema, pritaikyta jų poreikiams ir atitinkančia NATO standartus.

2021–2027 metais kariniam mobilumui gerinti visoms ES šalims skirta 1,69 mlrd. eurų.