Vilniaus Liepkalnis turi slidinėjimo trasas, o dabar turės ir technologijas.
„Varis kaip ne varis, nežinau“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Duris atvėrė keturios naujos „Teltonikos“ gamyklos. Pirmas apžiūrėjo šalies vadovas. Juokavo, kad gal visai ne dronas, o intensyvios statybos prieš dvi savaites sukliudė jam nusileisti Vilniaus oro uoste.
„Galiu, jeigu reikia, dar penkias valandas aplink Vilnių skraidyti, jei tik dėl šito atsirastų nauja gamykla“, – šnekėjo G. Nausėda.
Mašinos jau užsikūrusios, čia gamins ir surinks išmanius elektronikos prietaisus, plastiko ir mechanikos komponentus. Taip pat ir puslaidininkius. Tai reiškia, kad Lietuva konkuruos su Kinija.
„Iš Kinijos atimsime duoną, kinai mums įvedė muitą – 13 proc. mūsų žaliavoms, šiek tiek gaminsime brangesnę produkciją, bet tai nesumažins mūsų konkurencingumo“, – kalbėjo įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys.
Planai – ambicingi. Liepkalnyje įsikurs visas technologijų parkas: 12 pastatų, iš jų – 10 gamyklos. Po daugiau nei metų indėlis į ekonomiką bus 750 milijonų eurų. Pastačius parką, skaičiai trigubės.
„Nenoriu labai gražiai skaičiais kalbėti, geriau padarysiu ir pasakysiu, kad padariau“, – sakė A. Paukštys.
Investicijų suma – 320 mln. eurų. Valstybė neprisidėjo nė centu, bet keitė įstatymus, kad bent vietinis verslas kurtų naujas darbo vietas, kai užsienio investicijos sustojo.
„Investicijų sutartys pasirašytos, jos keistos ir įstatymai pakeisti, investicijų greitkelio procedūros, kurios trumpina ženkliai pasirengimą statyboms“, – nurodė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Atidarymo ceremonijoje ir būrys specialistų, o jų atlyginimo galės pavydėti ne vienas sostinės gyventojas. „Teltonika“ žada mokėti vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių.
„Aukštos kvalifikacijos chemikai, fizikai, magistrai, doktorantai turės progą dirbti ir atiduoti savo gabumus čia, o ne pakelti sparnus už jūrų marių“, – tvirtino G. Nausėda.
„Šiaip Europoje dirba apie 700 žmonių tokioje gamykloje, pas mus – dėl robotizacijos kur kas mažiau, tai mūsų konkurencinis pranašumas“, – aiškino A. Paukštys.
Tiesa, valdžia džiugiai raito parašus, nors pati stabdė projekto statybas.
„Kaip paprasta man įsibėgėti“, – teigė G. Nausėda.
Už biurokratiją „Teltonikos“ vadovas net buvo užkūręs pirtį politikams. Sakė esantis priverstas stabdyti net Europos mastais grandiozinę lustų gamyklą, nes valdžia ne tik nepadeda, bet ir trukdo atvesti elektrą. Ne visi kabeliai nutiesti ir šiandien.
„Elektra vedama, turime 9 MW iš reikalingų 24 MW“, – teigė A. Paukštys.
„Šalia pastato yra transformatorinė, kuri dar nėra pastatyta, ji dabar pradedama statyti, kabelių tiesimas – viskas šiuo metu procese“, – nurodė laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Nors A. Paukštys sako, jau nebeliko kliūčių, gamyklos dar negali dirbti visu tempu.
„Po metų su trupučiu, kai bus pakankamai tos galios, pradės veikti visu pajėgumu“, – sakė A. Paukštys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prie elektros tinklo lustų pramonę planuota prijungti tik 2027 metų pradžioje, bet energetikos ministras jau žada, kad tai įvyks anksčiau.
„2026 metų pabaigoje realiai būtų tiekiama elektros energija“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pastačius visas gamyklas ir prijungus prie elektros, specialistai galės pagaminti 100 milijonų įvairių išmaniųjų prietaisų.
Naujausi komentarai