Parama projektams, susijusiems su pernai baigtu Baltijos šalių tinklų sinchronizavimu su Europa, taip pat skirta Estijai, Latvijai ir Lenkijai, o bendra iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) skirtų pinigų suma siekia 113 mln. eurų.
„Šis finansavimas – tai mūsų darbo rezultatas ir naujo precedento sukūrimas, nes iki šiol Europos Sąjungoje nebuvo atvejų, kai būtų finansuota kritinės energetikos infrastruktūros apsauga“, – pranešime teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikino EK sprendimą pabrėždamas, kad Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa Vilniuje buvo iškelta iniciatyva regione kartu stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą.
„Esu dėkingas Europos Komisijai už šią paramą ir lyderystę, taip pat Estijai, Latvijai ir Lenkijai už glaudų regioninį bendradarbiavimą. Energetikos infrastruktūros atsparumas šiandien yra tiek pat svarbus kaip ir gynybiniai pajėgumai“, – – feisbuke trečiadienį rašė šalies vadovas.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė šį EK sprendimą vadino beprecedenčiu.
„Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos lėšos skiriamos būtent kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai. Dar visai neseniai toks sprendimas atrodė sunkiai įmanomas, tačiau kryptingas ir nuoseklus darbas davė rezultatą“, – „Facebook“ skelbė ministrė pirmininkė.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog įmonė jau įsigijo ir montuoja dronų neutralizavimo sprendimus, apsirūpino pirminiais elektros pastočių įrenginių apsaugos sprendimais, ruošiasi statyti fizinius barjerus, yra pasiruošusi greitai atnaujinti pažeistą infrastruktūrą, kelia kibernetinio saugumo lygį.
„Litgrid“ programa apima 13 projektų.
Vienam projektui gali būti skiriama ne didesnė kaip 50 proc. parama.
Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija siekia, kad šios infrastruktūros apsaugai ES lygiu būtų sukurti ilgalaikiai teisiniai ir finansiniai instrumentai – šiuo metu atliekama jų peržiūra, tikimasi, kad ši iniciatyva sulauks dėmesio ir derybose dėl 2028–2034 metų ES biudžeto, teigiama pranešime.
Baltijos šalys pernai vasarį atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų. Su jais šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Naujausi komentarai