Memorandumus Vilniuje antradienį pasirašė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos valstybės sekretorius Joakimas Sevrinas Tranvågas Ørenas ir Islandijos ambasadorius Lietuvoje Haraldas Aspelundas.

„Šiandien pasirašomos sutartys dar kartą patvirtina bendrą mūsų šalių siekį mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus, remiantis glaudžiu dvišaliu bendradarbiavimu“, – pranešime sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.

„Netikrumo ir sparčiai kintančių rizikų pasaulyje labai svarbu teikti pirmenybę saugumui ir atsparumui. Investuodami į šias sritis užtikriname, kad esame geriau pasirengę reaguoti į krizes, saugoti savo vertybes ir palaikyti vieni kitus nelaimės metu“, – teigia ministras.

Susitarimai numato finansavimą naujajam 2021–2028 m. finansavimo laikotarpiui.

Lietuva iš numatytų 118 mln. eurų projektams gali skirti apie 109 mln. eurų – likusią dalį donorai rezervuoja Pilietinės visuomenės fondui, dalis lėšų skiriama donorų administravimo išlaidoms.

Civilinės saugos programa finansuojama Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Jos skirtos gyventojų informavimo stiprinimui ir savisaugai, pasirengimui valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas, šalinti jų padarinius, pasirengimui apsaugoti kultūros vertybes karinio konflikto ir kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais, sveikatos sistemos atsparumui, krizėms ir karo grėsmėms stiprinimas.

Teisingumo programos įgyvendinimas finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis – bus didinamas Lietuvos bausmių vykdymo sistemos efektyvumas, keliama personalo kvalifikacija, optimizuojama nuteistųjų resocializacijos ir pagalbos suimtiesiems sistema, plėtojamos technologijos ir didinamas prokuratūros sistemos veiklos efektyvumas.

Per du dešimtmečius EEE ir Norvegijos fondų investicijos Lietuvoje siekia daugiau nei 270 mln. eurų.