Trys ketvirtadaliai (74 proc.) šalies gyventojų pernai rugsėjį manė, jog euras yra naudingas, tuo metu penktadalis (21 proc.) įsitikinę atvirkščiai (1 proc. punktu mažiau nei prieš metus).
Lietuva yra aštunta palankiausiai eurą vertinanti valstybė euro zonoje. Estija, kurios 76 proc. gyventojų eurą vertina teigiamai (6 punktais mažiau), yra 7-toje vietoje, o Latvija su 61 proc. palaikymu (2 punktais mažiau) – priešpaskutinė.
Tuo metu visoje euro zonoje vidutiniškai 70 proc. gyventojų mano, kad euras yra naudingas jų šaliai – 1 punktu mažiau nei prieš metus.
Prasčiausiai eurą vertina Kroatijos gyventojai: 51 proc. – neigiamai, 38 proc. – teigiamai. Palankiausią nuostatą turi Suomijos žmonės: 87 proc. jų vertina teigiamai ir tik 10 proc. – neigiamai.
Palankumas eurui Lietuvoje per 8 metus išaugo 38 punktais
Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas sako, kad nuo 2017 metų palankumas eurui Lietuvoje išaugo net 38 proc. punktais, tuo metu euro zonoje – 6 punktais.
Anot eksperto, 2015 metais įvedus eurą palankumas jam buvo daug mažesnis.
„Įdomu, kad dar prieš 8 metus buvome didžiausi euroskeptikai. Po euro įvedimo 2015 metais palankumas eurui kelis metus iš eilės netgi smuko – tai buvo susiję su išplitusiu pasipiktinimu dėl tam tikrų prekių ir paslaugų kainų išaugimo bei lėto euro zonos ekonomikų atsigavimo po finansinių krizių“, – pranešime teigė L. Jurkšas.
LB ekonomistas pabrėžė, kad palankumą eurui lėmė ir per pastaruosius 10 metų išaugę realūs atlyginimai. Pavyzdžiui, nuo 2015 metų vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje išaugo net 169 proc., o kainos – 57 proc.
„2022 metais kainos laikinai pralenkė darbo užmokesčio augimą, tačiau tai buvo tik trumpalaikis realių pajamų augimo stabtelėjimas. Pastaruosius kelis metus toliau stebimas smarkiai besiplečiantis teigiamas realių pajamų „pleištas“ tarp darbo užmokesčio prieaugio ir infliacijos“, – akcentavo L. Jurkšas.
„Eurobarometro“ apklausa taip pat parodė, kad beveik keturi penktadaliai – 78 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad euras palengvino keliavimą ir sumažino šiuos kaštus, kai 2024 metais taip manančių buvo 54 proc.
Be kita ko, beveik keturi penktadaliai (77 proc.) šalies gyventojų teigė, kad euro įvedimas palengvino verslo veiklą ES šalyse (prieš metus – 79 proc.).
Be to, anot apklausos, per metus 17 punktų iki 78 proc. padaugėjo gyventojų, pritariančių vieno ir dviejų euro cento monetų atsisakymui. Tuo metu 20 proc. (15 punktų mažiau) tam nepritaria.
Apklausa atlikta 2025 metų rugsėjį, jos metu apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visoje ES – 18,6 tūkst.
(be temos)