Vienas restoranas Kaune aptarnauja tiek vietoje, tiek siūlo maistą išsinešti. Vadovė sako, kad daugiausia klientai maistą ir gėrimus išsineša. Nors daug kur už pakuotes tenka mokėti papildomai, čia iki šiol to daryti nereikėjo.

„Pakuotės buvo neapmokestintos, nes naudodavome kaip reklaminę priemonę, kad pritrauktume daugiau klientų“, – teigė „Sushi Lounge“ vadovė Daiva Breivė.

„Įsigaliojo draudimas neapmokestinamai dalinti vienkartinius plastikinius gėrimų puodelius, indelius ir maisto tarą viešojo maitinimo vietose“, – pranešė atliekų politikos grupės vyr. patarėja Greta Česnaitytė.

Taros mokestis turės būti nurodytas atskiroje sąskaitos eilutėje. 

„Turės būti pateikiama alternatyva, jeigu vartotojai sieks vartoti maistą vietoje. O jeigu norės išsinešti, tai reikalavimas pasiūlyti alternatyvą nėra privalomas“, – aiškino G. Česnaitytė.

LNK stop kadras.

Vien Kaune yra ne viena įstaiga, iki šiol neėmusi mokesčio už pakuotes. Verslininkai neslepia – kainos kils bent 30 centų.

„Kol visi pasikeisime pakuotes, kurios gali būti perdirbamos ir, beje, ne visos jos gali būti pakeistos, nes, pavyzdžiui, skystis nesandariai užsidaro, tai klientui iškils kaina“, – akcentavo D. Breivė.

Pasak verslininkės, maisto išsinešti paslauga apskritai gali išnykti.

„Nesugebėdami įgyvendinti viso to, nes pakuotė išbrangsta, tada klientui produktas pabrangsta, o kaina yra pats jautriausias dalykas. Yra priimti sprendimai nutraukti maisto tiekimą išsineštinai“, – sakė „Fresh post“ vadovė Inga Tirbuišienė.

Anot ministerijos, tokiu mokesčiu skatinama naudotis savo tara.

„Yra alternatyvų, pavyzdžiui, savo puodelio atsinešimas“, – patarė atliekų politikos grupės vyr. patarėja.

LNK stop kadras.

Verslininkai įžvelgia pavojų, jei žmonės pradės neštis savo indus maistui sudėti.

„Atsineša savo tarą, paduoda į virtuvę, padedame ant svarstyklių, bet kai ateis skundas apie negalavimą, kur ieškosime priežasčių, kas bus kaltas?“ – kalbėjo I. Tirbuišienė.

Verslininkų patirtis rodo, jog pakeitus pakuotes į draugiškesnes aplinkai, atliekų susidaro daugiau, pavyzdžiui, naudojant popierinius šiaudelius vietoje plastikinių.

„Jei kokteilis ilgesnis, neužtenka vieno šiaudelio, tad sunaudojama daugiau. Net nežinau, ar tame pilnai yra ekonomija“, – svarstė „Sushi Lounge“ vadovė.

Visgi masiniuose renginiuose ar paplūdimiuose plastikas lieka, bet atsiranda depozitas.

„Negali nei parduoti, nei neatlygintinai dalyti, nebent yra taikomas užstatas“, – pabrėžė G. Česnaitytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslininkų atstovai sako suprantantys pokyčių svarbą, tačiau ragina neskubėti bausti, kol verslai prisitaikys, ypač kai už pakartotinius pažeidimus gresia iki 5 tūkst. eurų baudos.

„Valstybė neturėtų iš to uždirbinėti, svarbu, kad valstybė būtų draugiška. Valstybė turi investuoti į pakuočių surinkimą, jų perdirbimą“, – ragino Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius.

Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių.

Plastiko vartojimo mažinimas – ne nacionalinis sprendimas, o ES reikalavimas: iki 2030-ųjų Lietuva įsipareigojo sumažinti plastiko pakuočių vartojimą bent 5 proc.