Lietuvos bankas apie subsidijas po prastovų: reikia įsitikinti, kad egzistuoja saugikliai | kl.lt

LIETUVOS BANKAS APIE SUBSIDIJAS PO PRASTOVŲ: REIKIA ĮSITIKINTI, KAD EGZISTUOJA SAUGIKLIAI

Lietuvos bankas kritiškai vertina subsidijų mokėjimą po prastovų ir teigia, kad teikiant tokio pobūdžio paramą reikia įsitikinti, ar egzistuoja saugikliai, kad parama atiteks tiems, kam labiausiai reikia.

„Norisi atkreipti dėmesį, kad numatoma papildomai skirti per 100 mln. eurų subsidijoms mokėti. Tai mūsų pastebėjimas, kad tai yra negrąžintina parama, ir galbūt šioje ekonominio ciklo fazėje būtų prasmingiau paramą teikti grąžintinos paramos forma, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis ar panašiai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

„Taip pat yra numatyta mokėti subsidijas po prastovų. Mes irgi tai kritiškai vertiname, nes anksčiau taikius šią priemonę didžiausios subsidijų po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba visai nesumažėjo, o paaugo“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.

Jo teigimu, šiuo metu matyti, kad nemaža įmonių dalis dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį.

„Teikiant tokio pobūdžio paramą reikėtų pažiūrėti, ar tikrai visi saugikliai yra, kad parama nukeliautų tiems, kuriems labiausiai reikia“, – sakė V. Tuzikas.

Kalbėdamas apie siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai nukentėjusiems sektoriams, jis atkreipė dėmesį, kad lengvata įmones pasieks tik tada, kai jos pradės veikti.

„Remiantis istorine patirtimi, nemaža tikimybė, kad laikinai įvedus PVM lengvatą vėliau nėra labai lengva jos atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių. Kitas dalykas – iš dalies buvo argumentuojama, kad taip siekiama atpiginti mūsų prekes ir paslaugas, palyginti su mūsų kaimynėmis. Mūsų vertinimu, tai neturėtų būti pagrindinė priežastis, nes pagrindinė priežastis, dėl ko sporto, maitinimo ir kultūros sektoriai šiuo metu patiria finansinių sunkumų, yra tai, kad jie tiesiog negali veikti, tai per tai jie turėtų generuoti pajamas“, – sakė V. Tuzikas.

Kalbėdamas apie siūlymą išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir į ją įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, Lietuvos banko atstovas sakė, kad būtų galima apsvarstyti, ar neverta savarankiškai dirbančių asmenų drausti socialiniu draudimu.

„Tada sistema veiktų tiesiog automatiškai. Atėjus sunkmečiui, tie, kas mokėjo įmokas, gauna išmokas ir nereikia ad hoc sprendimų tam, kad mes kažkaip atsižvelgtume į tų žmonų finansinę padėtį“, – sakė V. Tuzikas.

Tuo metu įvedamomis vienišo asmens išmokomis, anot jo, prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau jų finansavimo šaltinių nėra numatyta.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS