„Nebankinio finansavimo svarba įgyvendinant NT projektus didėja tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse. Tai lėmė po 2008 metų finansų krizės subliuškęs NT kainų burbulas, mažėjanti bankų norima prisiimti rizika finansuoti sukrėtimams imlų sektorių, reguliaciniai pakeitimai“, – pranešime sakė LB Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Daumantas Skinkys.

Jo teigimu, šios tendencijos lėmė, kad Lietuvoje ir euro zonoje bankų paskolų NT veiklai portfelis susitraukė atitinkamai iki 5 ir 12 proc. BVP.

„Bankų kreditą iš dalies kompensavo sparčiai didėjusios NT fondų investicijos. Tiesa, Lietuvoje NT fondų rinka tebėra seklesnė nei didžiosiose euro zonos šalyse, tačiau 2022–2023 metais stebėtas NT rinkos sulėtėjimas fondų plėtros tempo Lietuvoje nepristabdė“, – teigė D. Skinkys.

Kaip ir euro zonoje, Lietuvos NT fondų valdomas turtas ir investuotojai yra daugiausia vietiniai. 2024 metų  trečiąjį ketvirtį 1,4 mlrd. eurų, arba 75 proc. fondų investicijų buvo Lietuvoje. Ši dalis pastarąjį penkmetį iš esmės nesikeitė.

Reikšminga dalis valdomo turto taip pat buvo sutelkta kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 13 proc., Estijoje – 3 proc., o Lenkijoje – 5 proc. viso turto.

„Palyginus su euro zonos vidurkiu, Lietuvos NT fondai yra daugiau įsiskolinę, tačiau bendras su sektoriaus plėtra sietinų rizikų lygis yra mažas dėl uždarojo tipo fondų paplitimo ir ribotų sąsajų su bankais bei užsienio rinkomis“, – pranešime teigė D. Skinkys.

2024 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 84 NT fondai.