Anksčiau statistikų skelbtais išankstiniais ketvirtiniais duomenimis šalies BVP pernai sudarė 78,4 mlrd. eurų, o realusis BVP augimas siekė 2,8 procento.

Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui (palyginamosiomis kainomis) turėjo per metus 13,8 proc. išaugusi informacijos ir ryšių veiklos bendroji pridėtinė vertė (BPV).

Dviejų didžiausių šalies sektorių – apdirbamosios gamybos bei mažmeninės ir didmeninės prekybos – BPV augo atitinkamai 2,9 proc. ir 2,6 procento. Dar 8,7 proc. pernai išaugo profesinės, mokslinės ir techninės veiklos vertė.

Tuo metu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus pridėtinė vertė susitraukė 5,6 proc., o elektros, dujų, garo tiekimo ir kondicionavimo – 10,5 procento. Tai buvo vieninteliai sektoriai, kurių BPV pernai susitraukė.

2024 metais palyginamosiomis kainomis sparčiausiai augo namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (3,1 proc.), prekių ir paslaugų eksportas (2,6 proc.) bei importas (2,4 proc.) Tam įtakos turėjo sparčiai augusios eksportuotos ir importuotos paslaugos.

Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos augo 1,6 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo – 1,7 proc., nors 2023 sparčiai augo. Tą labiausiai lėmė mažesnės investicijos į transporto įrangą bei kitas mašinas ar įrenginius.

Atlyginimai (vertinant BVP pajamų metodu to meto kainomis) pernai augo 9 proc. ir sudarė 49,4 proc. BVP. Labiausiai algos augo sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams (21,4 proc.) ir švietimo darbuotojams (17,3 proc.).

Lietuvos ir tarptautinių institucijų bei komercinių bankų prognozėmis, šalies BVP  šiemet turėtų kilti kiek lėčiau: 2,5–2,8 procento. Tuo metu kitąmet prognozuojamas spartesnis ūkio augimas, sieksiantis 3–3,4 procento.