Lietuvos europarlamentarai kritikuoja Airijos siūlymą 141 mlrd. eurų mažinti būsimą ES biudžetą

Kaip nurodoma europarlamentarų išplatintame pranešime, Europos Komisijos (EK) pateiktą daugiau kaip 2 trln. eurų biudžeto projektą Airija savaitgalį pasiūlė sumažinti maždaug 8 proc.

Didžiausią susirūpinimą europarlamentarams kelia siūlomas finansavimo mažinimas ES išorės politikai, saugumui, gynybai, moksliniams tyrimams ir konkurencingumui.

EP narės Rasos Juknevičienės teigimu, nors būsimasis ES biudžetas būtų maždaug 30 proc. didesnis už dabartinį, jo nepakaktų dabartiniams iššūkiams atliepti. Be to, dalį lėšų tektų skirti ES ekonomikos gaivinimo fondo „NextGenerationEU“ paskoloms grąžinti.

„Labiausiai karpomas ES išorės politikos instrumentų finansavimas (apie 17 proc.), taip pat konkurencingumui, moksliniams tyrimams, saugumui ir gynybai skirtos lėšos (apie 13 proc.). Tuo tarpu žemės ūkiui ir sanglaudos politikai, kurie ir taip sudaro didžiausią ES biudžeto dalį, numatytas vos 3 proc. sumažinimas“, – pranešime cituojama R. Juknevičienė.

Pasak jos, toks lėšų paskirstymas kelia klausimų dėl ES deklaruojamų strateginių prioritetų.

Europarlamentaras Paulius Saudargas taip pat pabrėžia, kad siūlomas biudžetas neatitinka Bendrijos siekio mažinti ekonominį ir technologinį atsilikimą nuo JAV bei Kinijos.

„Europos konkurencingumo fondo finansavimą siūloma mažinti 13 proc., „Horizon Europe“ – beveik 10 proc., strateginės infrastruktūros ir karinio mobilumo – 14 proc. Suprantame žemės ūkio ir sanglaudos politikos svarbą, tačiau negalime jų finansavimo išsaugoti naujų Europos prioritetų – konkurencingumo, inovacijų ir saugumo – sąskaita“, – teigė P. Saudargas.

Jo vertinimu, toks pasiūlymas negali tapti pagrindu deryboms dėl būsimo ES biudžeto.

Įspėja dėl mažesnių galimybių reaguoti į krizes

EP narys Liudas Mažylis įsitikinęs, kad dabartinėmis aplinkybėmis ES biudžetą reikėtų ne mažinti, o stiprinti. Pasak jo, tam yra ir ekonominių prielaidų, nes pastaraisiais metais valstybių narių ekonomikos bei nacionaliniai biudžetai augo.

„Europa nuolat susiduria su naujomis krizėmis ir iššūkiais, kuriems būtina pasirengti. Tai gali būti tiek didėjančios karinės grėsmės ir geopolitinis nestabilumas, tiek naujos energetikos krizės, ekonominiai sukrėtimai ar vis dažnėjančios stichinės nelaimės“, – pažymi L. Mažylis.

„Mažesnis biudžetas tik apribotų ES galimybes į šiuos iššūkius reaguoti operatyviai ir ryžtingai“, – aiškina jis.

Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius mano, kad pateiktas pasiūlymas turės būti koreguojamas, nes neatitinka ES saugumo stiprinimo ir konkurencingumo tikslų.

„ES įsipareigojo imtis daugiau atsakomybės už savo saugumą, nori stiprinti konkurencingumą prekybos karų sąlygomis. Todėl smarkiai apkarpytas ES biudžetas pasiųstų labai prastą žinią europiečiams ir tiktai padėtų Europos strateginiams konkurentams“, – sako P. Auštrevičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ES išorės veiksmams skirtos programos „Global Europe“ finansavimą siūloma mažinti beveik 16 proc.

EP narys Dainius Žalimas pabrėžia, kad Europai būtinos didesnės investicijos į mokslą, inovacijas, pažangias technologijas ir infrastruktūrą.

Vis dėlto, anot jo, didesnis biudžetas savaime negarantuoja geresnių rezultatų, todėl būtina užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir mažinti perteklinę biurokratiją.

„Taupymas neturi virsti trumparegišku svarbiausių ateities investicijų atsisakymu“, – aiškina D. Žalimas.

Ragina nemažinti finansavimo ES plėtrai ir sveikatos sektoriui

EP narys Vytenis Andriukaitis įspėja, kad mažesnis biudžetas gali apsunkinti ir būsimą ES plėtrą.

Pasak jo, pasirengimo narystei finansavimas turi būti apsaugotas, kad ateityje naujų valstybių priėmimas nebūtų finansuojamas mažinant sanglaudos ar žemės ūkio politikai skirtas lėšas.

„Negalima kalbėti apie strateginį Europos savarankiškumą ir tuo pat metu atimti iš jo finansinį pagrindą“, – teigia V. Andriukaitis.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė taip pat kritikuoja Airijos pasiūlymą, pabrėždama, kad mažesnis biudžetas ribotų ES galimybes veikti tarptautiniu mastu ir užtikrinti saugumą.

„Tik stiprus ES biudžetas su naujais nuosavaisiais ištekliais gali patenkinti Europos piliečių poreikius. Ir nauji nuosavieji ištekliai yra neišnaudota galimybė“, – pabrėžia V. Blinkevičiūtė.

Tuo metu EP narys Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį į galimas mažesnio finansavimo pasekmes sveikatos apsaugai, medicinos mokslui ir inovacijoms.

„Investicijos į medicinos mokslą, biotechnologijas, naujų gydymo metodų kūrimą ir sveikatos sistemų atsparumą nėra prabanga. Tai investicijos į žmonių gyvybes, Europos ekonominę galią ir mūsų gebėjimą savarankiškai spręsti kritines problemas“, – sako A. Veryga.

Europarlamentaras Petras Gražulis taip pat nepritaria siūlomam biudžeto mažinimui. Jo vertinimu, toks sprendimas pirmiausia paveiktų mokslinių tyrimų, technologijų, pramonės konkurencingumo ir bendros ES gynybos programas.

Dėl biudžeto turės sutarti visos ES valstybės

EK pateiktas 2028–2034 metų ES daugiamečio biudžeto pasiūlymas viršija 2 trln. eurų ir sudaro apie 1,26 proc. Bendrijos bendrųjų nacionalinių pajamų.

Tuo metu EP savo derybinėje pozicijoje pasisako už didesnį biudžetą, kuris, neskaičiuojant ES ekonomikos gaivinimo fondo paskolų grąžinimo išlaidų, sudarytų apie 1,27 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Dėl galutinio daugiamečio biudžeto vienbalsiai turės sutarti visos 27 ES valstybės narės. Pasiektam susitarimui taip pat turės pritarti EP.