Jau egzistuojančiose ir kuriamose pramonės zonose užsienio investuotojams ir vietos verslininkams siūlomi sklypai ir mokesčių lengvatos
Nors per pastaruosius aštuoniolika metų Lietuvoje daugiau pramonės įmonių žlugo, nei įsikūrė naujų, šalis vis dar turi ambicijų susigrąžinti pramoninės valstybės statusą. Iki šiol investuotojus viliojo dvi laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Klaipėdoje ir Kaune. Artimiausiu metu dar aštuoni šalies miestai ir rajonai pasiryžę verslininkus sudominti ne tik mokesčių lengvatomis, bet ir sklypais kuriamuose pramoniniuose parkuose. Tiesa, pirmosios patrauklių pasiūlymų turėtų sulaukti užsienio kapitalo įmonės.
Siūlys plynus laukus
Ūkio ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Stanionytė pripažino, kad Lietuvoje gausu vietų, kurios galėtų virsti pramonės rajonais. Siekiant į plynus laukus pritraukti vietos ir užsienio investicijų, šalyje jau pradėti kurti aštuoni pramoniniai parkai, tinkami įvairių sričių gamybos plėtrai.
Viliamasi, kad pramoniniai parkai taps patraukliu jauku užsienio investuotojams, nes tuščiuose laukuose bus įrengti tiek inžineriniai tinklai, tiek visos komunikacijos.
L.Stanionytė teigė, kad panašūs pramoniniai parkai jau seniai sėkmingai veikia gretimose šalyse, tad ir Lietuvoje jie turėtų tapti traukos objektu įvairių sričių investuotojams.
Šiuo metu pramoninių parkų projektai jau įgyvendinami Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų ir Akmenės, Kėdainių, Radviliškio, Marijampolės rajonų, Pagėgių savivaldybėse.
Be ES paramos neišsiverčia
Tačiau vien tik gerų norų nepakanka. L.Stanionytė neslėpė, kad savivaldybės neturi pakankamai lėšų įrengti investuotojams patrauklius pramoninius parkus ir plyno lauko investicijoms skirtus žemės sklypus, todėl planuojama panaudoti beveik 2 mln. litų ES paramos.
„Ši parama jau skirta Šiauliuose, Kėdainiuose ir Radviliškyje įgyvendinamiems projektams. Žinoma, žinant, kokių investicijų reikia įgyvendinamų projektų infrastruktūrai sukurti, ši suma atrodo pernelyg menka, tačiau net ir tai turėtų paskatinti pramonės plėtrą“, – vylėsi L.Stanionytė.
Pramoniniai parkai bus kuriami keliais etapais – iki 2009 m. planuojama parengti 350 ha teritoriją, o iki 2011 m. pramoniniai parkai turėtų užimti apie 600 ha. Skaičiuojama, kad įrengus visų septynių pramoninių parkų infrastruktūrą, su Kauno ir Klaipėdos LEZ bendras šalyje investuotojams siūlomas plotas sudarytų per 1200 ha. Pirmi investuotojai pramoniniuose parkuose įsikurti galės jau šių metų pabaigoje.
Konkuruos su LEZ
Pašnekovė tikino, kad pramoniniai parkai nuo LEZ skirsis – juose nebus taikoma dauguma mokesčių lengvatų, galiojančių LEZ. Šiuo metu Klaipėdos ir Kauno LEZ investuotojai gali naudotis pelno, nekilnojamojo turto, žemės nuomos, dividendų, kelių ir kitų mokesčių lengvatomis.
Tačiau kai kurių savivaldybių atstovai mano, kad nepaisant to, pramoninių parkų operatoriai galės konkuruoti su LEZ.
Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla tikisi, kad jų mieste kuriamas pramoninis parkas ateityje taps vienu svarbiausių šalyje.
„Mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau investuotojų. Manau, kad Alytus strategiškai yra itin patogioje vietoje, ji tinka įvairioms pramonės šakoms plėtoti. Stengsimės, kad Alytaus pramoninis parkas taptų vienu patraukliausių ir pelningiausių šalyje, todėl esame pasirengę konkuruoti net ir su LEZ“, – ryžtingai kalbėjo Č.Daugėla.
Jis tvirtino, kad Alytaus pramoniniame parke bus laukiamos tiek šalies, tiek užsienio kapitalo įmonės, bet pripažino, kad labiau siekiama pritraukti investuotojų iš užsienio.
Alytaus savivaldybė būsimiems investuotojams jau yra parengusi lengvatų sąrašą – sutartį su savivaldybe pasirašę investuotojai bus atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių. Panašias lengvatas ketina taikyti ir kitos savivaldybės.
Didžiųjų miestų pranašumai
Abiejų šalies LEZ valdymo bendrovių atstovai tikina, kad nors jų siūlomos lengvatos yra kur kas patrauklesnės daugeliui investuotojų, vis dėlto neatmeta galimybės, jog atsiradus septyniems pramoniniams parkams konkurencija taps daug didesnė.
„Kai į šalies rinką norės ateiti naujas investuotojas, jis vietos dairysis visur – tiek LEZ, tiek pramoninių parkų teritorijose. Tik išanalizavus visus pasiūlymus įmanoma tinkamai investuoti, tad LEZ bus priverstos konkuruoti ne tik su pramoniniais parkais, bet ir su gretimomis šalimis, kurios investuotojams siūlo taip pat palankias sąlygas“, – aiškino Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, šalyje veikiančios LEZ investuotojams yra patrauklesnės.
„Abi šalies LEZ įsikūrusios šalia didžiųjų miestų, o tai labai svarbu. Juk investuotojui rūpi ne tik siūlomos sąlygos ir lengvatos, bet ir darbo jėgos klausimas. Rasti darbuotojų Kaune ar Klaipėdoje tikrai daug paprasčiau nei, tarkime, Rad-viliškyje. Be to, šalia šių miestų išplėtota puiki infrastruktūra“, – vardijo pranašumus V.Petružis.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas taip pat daugiau pliusų buvo linkęs skirti LEZ: „Be to, kad LEZ klientams taikomos mokestinės lengvatos, egzistuoja ir daugiau pranašumų – zonos įmonės dėl tam tikros geografinės padėties gali lanksčiau ir greičiau dirbti su klientais tenkindamos jų poreikius, gali greičiau priimti tinkamus sprendimus. Tačiau nepaisant viso to, LEZ konkuruos su pramoniniais parkais, nes sveika konkurencija visada tik į naudą“, – tikino P.Vasiliauskas.
Užsienio kapitalas mielesnis
Nors LEZ siūlomos lengvatos atrodo itin patraukliai, vis dėlto šiose teritorijose ryžtasi kurtis ne visi investuotojai. Pačiame Lietuvos centre įsikūrusios Kauno LEZ plėtra tik pastaraisiais metais šiek tiek sparčiau pajudėjo į priekį. Prieš gerą dešimtmetį šiam projektui buvo numatyta skirti net 1000 ha teritorijos, vėliau ji sumažinta perpus, o realiai investuota tik į 20 ha.
„Žinoma, kad investuota kol kas nedaug, tačiau artimiausiu metu atsiras dar daugiau investuotojų. Jau dabar vedamos derybos su kai kuriomis bendrovėmis, jos užimtų dar apie 20 ha bendro ploto. Kasdien sulaukiame vis daugiau susidomėjimo“, – sakė V.Petružis.
Pašnekovas patvirtino, kad pa-stebima didesnė paklausa iš Lietuvos įmonių, tačiau norima pritraukti daugiau užsienio bendrovių.
„Lietuvos įmonės nors ir domisi galimybėmis investuoti į LEZ teritoriją, tačiau daugelis jų to daryti neketina. Mes taip pat vykdome savotišką atranką, nes labiau norime pritraukti užsienio kapitalo. Be to, LEZ teritorija užsieniečiams priimtinesnė, nes yra tuščias laukas, kuriame jie gali įsikurti pagal savo viziją. Lietuviai mėgsta nusipirkti ar išsinuomoti senus sandėlius, kuriuose ir bando plėtoti savo veiklą“, – aiškino V.Petružis.
Į Kauno LEZ aštuonios įmonės jau investavo per 110 mln. litų, iš kurių 50 mln. litų – užsienio kapitalas. Kol kas čia veikia tik trys bendrovės, keturios veiklą pradės jau netrukus.
Sieks būti geriausi
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė sutartis pasirašė jau su 21 įmone, iš kurių, pasak P.Vasiliausko, septynios veikia, septynios dar statomos, o kitos vykdo įvairius projektavimo ir parengiamuosius darbus.
Į Klaipėdos LEZ įmonės jau investavo per 600 mln. litų. Dauguma čia įsikūrusių bendrovių – užsienio kapitalo: Japonijos, Suomijos, Anglijos, Ukrainos, Baltarusijos, Danijos, Airijos, Tailando.
„Nors šalies įstatymai neleidžia diskriminuoti investuotojų pagal kapitalo kilmės šalis, stengiamės pritraukti daugiau kompanijų iš užsienio, nes tai, mūsų manymu, kur kas naudingiau Lietuvos ekonomikai“, – pabrėžė P.Vasiliauskas.
Pašnekovas neslėpė užmojų Klaipėdos LEZ padaryti geriausia pramonės zona Vidurio Europoje.
„Ateityje zonos teritoriją planuojame dar labiau išplėsti. Kol kas Seimas svarstys galimybę leisti teritoriją padidinti dar apie 100 ha, o vėliau tikimės ją išplėsti dar bent 200 ha, pasirūpintume infrastruktūra“, – sakė P.Vasiliauskas.
Klaipėdos LEZ teritorijoje planuojama išplėtoti ir socialinę infrastruktūrą, kad įmonių darbuotojai būtų apgyvendinami, turėtų kur pavalgyti, pramogauti ir net palikti vaikus prižiūrėti.
Naujausi komentarai