Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, praėjusią savaitę buvo mažiausia vėjo elektrinių gamyba  šiemet, taip pat didėjo elektros suvartojimas, tačiau kainų augimą stabilizavo augęs importas dėl birželio pabaigoje atstatytos „EstLink 2“ jungties tarp Estijos ir Suomijos.

„Praėjusią savaitę iš Suomijos į Baltijos šalis importuota net 148 gigavatvalandės (GWh) elektros, iš Švedijos – tik 63 GWh. Galimybė importuoti elektrą laikotarpiais, kai neturime daug vėjo gamybos, leidžia išlaikyti nedideles kainas regione. Tiesa, dėl linijų remonto ir aukštesnės oro temperatūros ribojami elektros perdavimo pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos vis dažniau lemia mažesnes kainas Estijoje. Šie ribojimai gali tęstis iki rugsėjo pabaigos“, – pranešime sakė P. Kozlovas.

Liepos 14–20 dienomis elektra Latvijoje kainavo 52 eurus už MWh, Estijoje – 37 eurus.

„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę šalyje pagaminta 118 gigavatvalandės (GWh) elektros – 32 proc. mažiau nei savaitę prieš tai (173 GWh), o suvartojimas augo 2 proc. iki 211 GWh (207 GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 56 proc. elektros suvartojimo.

Daugiausiai elektros gamino saulės elektrinės, kurių gamyba augo 19 proc. iki 58 GWh, tuo metu vėjo jėgainių gamyba krito 62 proc. iki 21 GWh , šiluminių elektrinių – 58 proc. iki 21 GWh, o hidroelektrinės pagamino 12 GWh (20 proc. daugiau).

Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę krito 26 proc. iki 34 GWh, o importo – augo 71 proc. iki 140 GWh.