Tą pripažįsta ir lošimų organizatoriai bei juos prižiūrinti tarnyba.

Balandį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nelegalių lošimų mastas Lietuvos internetinių azartinių lošimų industrijoje gali siekti mažiausiai 26 proc., kai pernai jis buvo ne mažesnis nei 25 procentai. Tačiau įvertinus skirtingus tyrimo parametrus matoma, kad reali nelegalios rinkos dalis gali siekti iki 40 procentų.

Šią apklausą užsakė Lietuvos atsakingo lošimų verslo (ALVA) ir Lietuvos lošimų verslo (LLVA) asociacijos. Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai.

Biudžetas netenka milijonų

ALVA sako, kad tokia nelegalių paslaugų vartojimo apimtis reiškia, jog užsienio šalių nelegalių lošimų organizatoriai gauna mažiausiai 50 mln. eurų neteisėtų pajamų, ir tai sudaro mažiausiai 25 mln. eurų į valstybės biudžetą negautų įplaukų.

Pasak ALVA vadovo Mindaugo Ardišausko, valstybės patiriama žala yra ne tik finansinė.

„Į nelegalius lošimus įsitraukia paaugliai ir jaunimas, be to, Lietuvos piliečių, kurie naudoja nelegalias paslaugas, duomenys atsiduria pas neaiškios kilmės nelegalių lošimų operatorius“, – BNS kalbėjo M. Ardišauskas.

ALVA vadovas tvirtina, kad stebima nelegalių lošimų masto augimo dinamika, nes nelegalios paslaugos tampa vis patrauklesnėmis: jokio amžiaus ribojimo, supaprastinta lošiančio žmogaus identifikacija, duodamos premijos, nemokami sukimai ar statymai, kartais grąžinama dalis praloštų pinigų.

„O pasiūlos motyvas yra nebaudžiamumas (ir už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose, ir už jų organizavimą – BNS)“, – teigė jis.

Pasak M. Ardišausko, nelegalūs lošimai yra aktyviai reklamuojami, į tai įsitraukę nuomonės formuotojai.

Į nelegalius lošimus įsitraukia paaugliai ir jaunimas, be to, Lietuvos piliečių, kurie naudoja nelegalias paslaugas, duomenys atsiduria pas neaiškios kilmės nelegalių lošimų operatorius.

„Tai operatorių gal ir nelengva pasiekti, bet Lietuvos pilietį, kuris reklamuoja nelegalią paslaugą, kas trukdo (nubausti – BNS)?“ – svarstė jis.

„Nebūna jokios reakcijos“

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS sakė negalįs įvertinti tyrimo rezultatų, nes nėra su jais susipažinęs.

Jo teigimu, tarnyba pastaruoju metu nesiaiškino, koks nelegalios azartinių lošimų rinkos dydis.

„Faktas, kad tokia rinkos dalis yra. Mes darome, ką galime (kovojant su nelegalia rinka – BNS) nustatytomis įstatymo priemonėmis“, – tvirtino A. Dilba.

Jo teigimu, 2021 metais nelegali rinka siekė apie 15 procentų.

Nepaisant to, A. Dilba teigia, kad Lietuvoje daugėja blokuojamų nelegalių lošimo svetainių.

„Tas skaičius didėja. Nustatome tokių svetainių. Reiškia, Lietuvos rinka patraukli nelegalioms bendrovėms. Bet matome, kad kartojasi tam tikros svetainės, tos vadinamosios veidrodinės. Vieną domeną užblokuoji, netrukus ima veikti sukurtas kitas“, – BNS teigė A. Dilba.

Priežiūros tarnybos atstovo teigimu, nelegalios lošimų bendrovės yra skelbiamos LPT interneto puslapyje. Dabar šiame sąraše yra 1877 nelegalios lošimų veiklos vykdytojai – unikalus internetiniai adresai.

Nustačius nelegalių lošimų paslaugų teikimo faktą, surenkami duomenys ir svetainė blokuojama per penkias darbo dienas.

Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąraše matyti, kad paskutinis blokavimas buvo balandžio 17-ąją – užblokuota 17 domenų nolimitway: nuo nolimitway 1.com iki nolimitway50.com.

„Taip (kuriant naujus domenus – BNS) bandoma apeiti blokavimus ir sukuriant naujus domenų vardus vėl ateiti į rinką“, – tvirtina LPT atstovas.

A. Dilbos teigimu, tik domenų pabaiga keičiama, kad klientams būtų lengviau surasti lošimų organizatorių svetaines, jeigu jos užblokuojamos. 

Pasak jo, tokias įmones nustatyti nėra lengva, nes jos veikia ne Europos Sąjungos (ES) erdvėje, o kitose šalyse ir juos pasiekti įstatymų suteiktų įgaliojimų LPT nepakanka.

A. Dilbos žodžiais, iš nelegalių svetainių iš ES būna vienetai. 

„Būna dažniausiai iš Kipro, Kurasao salos (Mažųjų Antilų salyne – BNS), kai kurios net nesiskelbia, kur įsisteigusios. Bet dažniausiai yra iš laisvųjų mokestinių zonų“, – konstatavo priežiūros tarnybos atstovas.

Pasak jo, nustačius nelegalių lošimų atvejus, kreipiamasi į bendroves, bet „nebūna jokios reakcijos“, atsakymų nesulaukiama. 

„Griežtas ir geras“

Pasak A. Dilbos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje „reguliavimas griežtas ir geras“, tačiau vieningo recepto, kaip apsisaugoti nuo nelegalių lošimų organizatorių, nėra.

„Vienintelis būdas kontroliuoti interneto turinį visiškai, o tai demokratinėje valstybėje neįmanoma“, – tvirtino A. Dilba.

LPT atstovo teigimu, iš nelegalus lošimus siūlančių įmonių gaunama ir prašymų išbraukti juos iš „juodojo sąrašo“, nes buvimas jame esą daro reputacinę žalą.

„Sako, kad paslaugos nebeteikia, prašymai pakankamai dažni ir tai rodo, kad mūsų sankcijos efektyvios, – teigė A. Dilba. – Jeigu tokios įmonės nori teikti paslaugas kitose šalyse, buvimas kažkokios valstybės juodajame sąraše daro didelę žadą.“

Nuo praėjusių metų gegužės įsigaliojęs Elektroninių ryšių įstatymas leidžia LPT išbraukti įmones iš Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo.

Jau išbrauktos dvi bendrovės, veikusios ES. Viena buvo užblokuota nuo 2016 metų, o kita – nuo praėjusių metų.

Tuo metu Lietuvos lošimų organizatorių atstovai sako, kad taikomos nelegalių svetainių užkardymo priemonės yra menko efektyvumo – blokavimą labai lengva apeiti.

Legaliai veikiantieji skundžiasi ribojimais

Pasak ALVA atstovo, nėra priežasčių manyti, jog nelegalios rinkos plėtra sustos. 

M. Ardišauskas įsitikinęs, kad procesas kiek sustotų, jei valdžia nebenustatinėtų apribojimų legaliai veikiantiems lošimų organizatoriams. 

„(Reikia – BNS) nustoti krauti perteklinius ribojimus prieigoms prie legalių lošimų. Dabar yra nesibaigiantis malūnas, malantis vis naujus ir naujus reikalavimus. Kuo sunkesnė vartotojų prieiga prie legalaus produkto, tuo nelegalus yra patrauklesnis“, – BNS teigė jis.

Nuo liepos įsigalios lošimų reklamos ribojimai, paliekant išimtis lažybų reklamai su apribojimais, sporto varžyboms ir renginiams, sporto organizacijų bei sporto varžybų transliacijų rėmimui.

Šios išimtys galiotų iki 2028-ųjų sausio 1 dienos.

Be kita ko, nuo šių metų mokestis lošimų verslui padidintas dviem procentiniais punktais – nuo 20 iki 22 procentų. Vis dėlto demokratai siūlo nuo 2026 metų balandžio nustatyti progresinius tarifus (nuo 22 iki 37 proc.) atsižvelgiant į bendrovių pajamas.

Loterijoms toliau galiotų 18 proc. tarifas.

M. Ardišauskas prognozuoja, kad, Seimui tokius mokesčius patvirtinus, iš 12 bendrovių  pelninga liks viena: „Kitos nepelningos pabus metus, kitus ir bankrutuos. Gausis monopolis, ims teikti paslaugas iš Maltos nelegaliai arba jų vietą užims kiti nelegaliai veikiantys.“

LPT duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 12 azartinių lošimų bendrovių – joms priklauso 14 kazino, 70 lažybų punktų, 175 lošimų automatų salonai, išduota 10 leidimų organizuoti nuotolinius lošimus. 19 tūkst. žmonių yra apriboję galimybę lošti.

ALVA ir LLVA atstovauja keturias lietuviško kapitalo ir tris užsienio lošimų organizatorius, kurios apima apie 90 proc. šalies lošimų sektoriaus.  ALVA priklauso „Top Sport“, „7 Bet“, „Admiral club“ ir „Admiral casino“, o LLVA – „Party Casino”, „Betsafe“, „Optibet” ir „Olybet“ prekės ženklai.