„Nėra jokių rizikų, pats projektas yra koordinuojamas iš Europos Komisijos, projektas yra sudėliotas fazėmis ir atitinkamomis atkarpomis, kurios tvirtinamos Vyriausybės“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo LTG vadovas.

„Mes savo darbus žinome tris-keturis metus į priekį“, – tikino E. Lazauskas.

Taip LTG generalinis direktorius kalbėjo po buvusio premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo šalyje toliau tęsiantis naujo Ministrų kabineto formavimui.

Procesas užsitęsė, praėjusią savaitę prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtinus nepilnos sudėties Vyriausybę, o pirmadienį atmetus „Nemuno aušros“ kandidatus į energetikos ir aplinkos ministrus.

Europinę vėžę tarp Baltijos šalių ir Lenkijos nutiesti planuojama iki 2030-ųjų, taip pat tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasirašyta 1,77 mlrd. eurų (be PVM) vertės viso geležinkelio elektrifikavimo sutartis.

Nutiesus „Rail Baltica“ vėžę europinio standarto dvikeliu geležinkeliu bus sujungta Varšuva, Kaunas, Vilnius, Panevėžys, Ryga, Pernu ir Talinas.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.