Pasak žinomų ekonomistų, turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022-aisiais metinė infliacija neviršys 5 proc., o dvylika mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.

2021 m. gruodį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, metinė infliacija siekė 10,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Nuomonė pasikeitė

„Ji turėtų būti didesnė nei 7 proc. – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario–kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 proc. ribos“, – mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc. Tačiau dabar N.Mačiulis sako, kad infliacija artimiausiu metu toliau augs.

Pati infiacija sukuria stiprių argumentų besiderantiems dėl atlyginimo ir reikalauja pokyčių.

„Sausio ir vasario mėnesį didės reguliuojamos dujų ir elektros kainos, tik pavasarį infliacija gali mažėti dėl bazės efekto ir, tikėtina, pigsiančių energetikos kainų“, – sakė N.Mačiulis.

Metas uždarbiui augti

Anot jo, Lietuvoje gruodį 10,6 proc. ribą pasiekusi metinė infliacija taps svertu reikalauti didesnių atlyginimų – šiemet galima tikėtis panašaus darbo užmokesčio augimo, kaip augs infliacija.

„Darbuotojų derybinė galia stiprėja, jų trūksta, paklausa yra didelė, kas trečia įmonė šalyje pripažįsta, kad jų plėtrą stabdo būtent ši priežastis. Pati infliacija sukuria stiprius argumentus besiderantiems dėl atlyginimo ir reikalauja pokyčių. Akivaizdu, kad jie turėtų būti bent jau panašūs į infliacijos augimo tempą, – sakė N.Mačiulis. – Tai bus tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, kurios turi vis mažiau rezervų didinti atlyginimus neperkeliant šių sąnaudų į kainas. Kartu didėjanti kainų ir atlyginimų augimo spiralė gali įtvirtinti tą infliaciją, kurią iki šiol vertinome kaip laikiną, o tai gali būti šiek tiek didesnė problema vidutiniu laikotarpiu.“

Ekonomisto teigimu, 2021 m. pabaigoje infliacija tapo platesnio pobūdžio ir palietė daugiau prekių ir paslaugų.

„Jeigu anksčiau kalbėjome apie labai pabrangusias elektros, dujų ir kuro kainas, tai dabar matome, kad maisto produktai per metus pabrango dešimtadaliu, laisvalaikio prekės – 9 proc., apgyvendinimo, maitinimo paslaugos buvo brangesnės 8 proc. nei prieš metus“, – komentavo N.Mačiulis.

„Infliaciją lemia ne tik energetiniai ištekliai, bet ir maisto žaliavų brangimas, didelė paklausa visame pasaulyje bei jos nepavejanti pasiūla, o tai nuvilnija iki galutinės vartojimo prekės kainos“, – pridūrė jis.

Analitiko teigimu, infliacija Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų ES valstybių.

„Dėl darbo jėgos trūkumo ir dėl tos pačios didelės paklausos. Statyba, remontas, grožio ir kitos profesinės paslaugos – visur darbuotojų trūksta, jų derybinė galia didelė, kainos didinamos gana lengvai, sąnaudos perkeliamos ant vartotojo pečių, dėl to yra didesnė nei 10 proc. infliacija“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.

Pikas dar nepasiektas

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad sausis ir vasaris dėl infliacijos bus dar blogesni nei praėjusieji metai, mat jos tempas dar spartės.

Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartiniam gyvenimo lygiui išlaikyti.

„Pavyzdžiui, gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų pasitikėjimas nukrito ir viena iš priežasčių – žmonės prasčiau vertina savo namų ūkių padėtį, o Lietuvos bankuose indėlių augimo tempas lapkritį buvo mažiausias per dvylika mėnesių, nes dalį santaupų žmonės jau naudoja tam, kad išlaikytų tokį patį vartojimo ir gyvenimo lygį“, – aiškino ekonomistas.

Pasak A.Izgorodino, Lietuvoje infliacija skiriasi nuo kitų ES šalių, nes vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 11,7 proc., o paslaugų – 7,8 proc., kai kitose ES valstybėse paslaugų kainos beveik nedidėjo arba didėjo minimaliai.

„Paslaugų infliacija yra antras komponentas, kuris dabar mums kiša koją. Tebeaugantys atlyginimai temps infliaciją į viršų, todėl kol kas kalbėti apie jos piką Lietuvoje būtų neatsakinga“, – akcentavo ekonomistas.

Jo teigimu, vasarį ir kovą žmonės pradės mažinti vartojimą, todėl pirmojo ketvirčio pabaigoje realus infliacijos poveikis vartojimui sulėtės.

Nukentės, kas nebūtina

„Kas, tikėtina, dėl to labiausiai nukentės – tos pačios kavinės, restoranai, kino teatrai, elektronikos prekyba, žodžiu, viskas kas nebūtina“, – sakė A.Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, europinės ekonomikos skatinimo programos, tikėtina, šalta žiema ir brangūs energetikos ištekliai neleis infliacijai mažėti bent iki vasaros.

„Taip infliacijos tempai gal kažkada vasarą, birželį sulėtės, tačiau ne fundamentaliai, nes šalia minėtų globalių tendencijų yra ir vidinė šalies situacija – žemas nedarbo lygis, padidėjusi minimali alga – šie veiksniai taip pat darys spaudimą infliacijai“, – sakė A.Izgorodinas.