Vertindama šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusią paradoksalią situaciją, kai tiek laisvų darbo vietų, tiek bedarbių daugėja, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kai kurios kadenciją baigiančios Vyriausybės taikytos priemonės, siekiant paskatinti gyventojus įsilieti į darbo rinką, nebuvo taiklios.

„Matėme, kad pandeminė situacija padarė gana didelę įtaką užimtumo situacijai Lietuvoje ir bedarbių skaičiaus augimui. Taip pat matėme tam tikrų, galbūt nebūtinai taiklių buvusios Vyriausybės priemonių, kurios paskatino bent jau formalų bedarbių rato didėjimą.

Kalbu apie 200 eurų išmoką, dėl kurios žmonės, niekada nesiregistravę Užimtumo tarnyboje, joje atsirado. Klausimas, ar tie žmonės iš tiesų ieško užimtumo, ar tiesiog registravosi Užimtumo tarnyboje dėl šios išmokos“, – Eltai sakė paskirtoji ministrė.

M. Navickienė pažymėjo, kad taikytos tam tikros finansinės priemonės neskatino žmonių likti ir turimose darbo vietose.

„Taip pat susidarė paradoksali situacija, kad kai kuriems įmonių darbuotojams finansine prasme pasidarė naudingiau registruotis Užimtumo tarnyboje negu likti savo darbo vietoje prastovose. Galimai finansiniai instrumentai, kurie buvo suplanuoti, nebuvo visai taiklūs motyvacine prasme, kai kuriais atvejais neskatino žmonių likti savo darbo vietose, ir jie pasirinko finansiškai naudingesnį kelią – registruotis Užimtumo tarnyboje“, – tikino ji.

Kalbėdama apie galimus sprendimus užimtumo situacijai Lietuvoje gerinti, M. Navickienė teigė, kad svarbu atsižvelgti ne tik į finansinius instrumentus, bet ir kvalifikacijos keitimo galimybes bei užimtumo programų peržiūrėjimą.

Dabar svarbiausia inventorizuoti tokią situaciją, kokia ji yra.

„Užimtumo problematika gana didelė, ypač COVID-19 fone, ir reikės ieškoti sprendimų tariantis su Užimtumo tarnyba, kaip toliau reikėtų elgtis, kad žmonės būtų motyvuoti ir rastų darbo vietą darbo rinkoje.

Reikės galvoti ir apie tam tikrą užimtumo programų peržiūrėjimą, apie kvalifikacijos keitimo galimybes, ir apie tolimesnes paskatas, finansinius instrumentus, kuriuos taikysime žmonėms, pasitraukusiems iš darbo rinkos“, – Eltai sakė ji.

Paskirtoji ministrė pridūrė, kad pagrindinis tikslas yra kelti žmonių motyvaciją įsitraukti ir likti darbo rinkoje.

„Dabar svarbiausia inventorizuoti tokią situaciją, kokia ji yra. Visi finansiniai instrumentai, taikomi Užimtumo tarnybos, turėtų būti labai subalansuoti. Žmonės turi būti apskritai motyvuoti likti darbo rinkoje arba į ją grįžti. Tai yra pagrindinis tikslas, ir visos priemonės turi būti prie jo derinamos: kad žmonės dirbtų, užsidirbtų ir būtų nepriklausomi nuo valstybės malonės“, – pabrėžė M. Navickienė.

Trečiadienį laikinai premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis pripažino, kad laikina 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo taikli.

„(...) Ta priemonė, kurią mes taikėme, ji galbūt nebuvo visiškai tiksli ir nebuvo susieta su pagrindiniu rezultatu – tu gali ieškoti, bet neįsidarbinti. Tos išmokos, kurios buvo skirtos, šiek tiek iškreipė darbo rinką, nes dalis žmonių, kurie buvo šešėlyje, apskritai nebuvo užsiregistravę kaip darbo beieškantys, registravosi dėl tos išmokos gavimo“, – sakė laikinasis premjeras.

Darbo paieškos išmoka mokama nuo birželio. Bedarbiams, kurie neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos, jos dydis siekia 200 eurų, bedarbiams, kurie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, – 42 eurus.

Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną Lietuvoje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Tuo tarpu Statistikos departamentas pranešė, kad trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai 6,3 proc. (1,1 tūkst.) daugiau nei antrą ketvirtį.