Žolelėmis neišgydysi
Kaip galima užtikrinti, kad ūkyje ūkinis gyvūnas bus užaugintas be antibiotikų, t. y. niekada nesirgęs? Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius skeptiškai žvelgia į tokius užrašus ant pakuočių. „Iniciatyva gera, tačiau jeigu ūkyje gyvulys serga, negali jo negydyti, net ir su antibiotikais, – aiškina N. Gricius. – Negalima kankinti gyvulio girdant jį kokiomis nors žolelėmis ar homeopatiniais vaistais, kai jis rimtai serga. Suprantama, kai ūkyje yra laikomas vienas ar du gyvuliai, tada dar galima kaip nors kitaip pagydyti, tačiau kai keli šimtai... Paprastai sergančių ar sirgusių gyvulių mėsa realizuojant priskiriama visai kitai kategorijai. Yra labai griežti vaistų naudojimo reikalavimai, todėl lengvai būtų galima atsekti, kurių gyvulių gydymui buvo naudoti antibiotikai, kurių – ne, tad kas gi rizikuos maistui pateikti nekokybišką mėsą.“
Pasak LMGAGA pirmininko, mėsiniai galvijai apskritai labai retai serga, ypač jeigu yra tinkamos laikymo sąlygos. Asociacijos ūkiuose dabar galvijams suteikiama daugiau laisvės, net žiemą jiems leidžiama vaikščioti lauke, tvartuose taip pat geros sąlygos, todėl gyvuliai užgrūdinti, mažiau serga. „Kita kalba dėl su dabar visoje Europoje plintančių ligų, kad ir mėlynojo liežuvio. – pasakoja N. Gricius. – Nuo jos yra vakcinų, bet neaišku, kaip mes traktuojame vakciną – ar tai galima prilyginti antibiotikui, ar ne? Vis dėlto vakcinacija yra galimybė paruošti gyvulį taip, kad jis nesusirgtų virusinėmis ligomis. Čia kaip ir su žmogumi – nori išvengti Laimo ligos ar erkinio encefalito, tuomet skiepijiesi, užbėgi ligai už akių.“
Apskritai LMGAGA vadovas N. Gricius, pats turintis ekologinį mėsinių galvijų ūkį, lietuviškos tikros mėsinių galvijų jautienos (ne karvienos) sektoriuje antibiotikų problemos nemato. Dauguma šio sektoriaus ūkių yra ekologiniai, jiems galioja kitokios, labai griežtos auginimo taisyklės. Žinoma, ligų niekam nepavyksta visiškai išvengti, tačiau, pasak mėsinių galvijų augintojo, naudojami nestiprūs, neagresyvūs antibiotikai, kurie labai greitai pasišalina iš organizmo, todėl ir išlaukos periodas (kol bus galima realizuoti produkciją) neilgas.
Dėmesys – ne ten, kur reikia
Pasak N. Griciaus, nereikėtų sureikšminti antibiotikų problemos, nes šio vaisto naudojimas visoje Europoje yra griežtai reglamentuojamas. „Kalbėti turime ne apie tai, kad gyvuliams sergant reikėtų naudoti mažiau antibiotikų, o apskritai apie mėsos kokybę, – sako pašnekovas. – Apie ekologinę mėsos gamybą, kur yra sertifikavimai, atsekamumas. Šūkiais kokybės nepagerinsime. Mėsa be antibiotikų – grynai populistinis šūkis, kuris nustumia tolyn esminį dalyką – ekologiją. Tai nėra oficialus ženklas, kokiu žymimi ekologiški ar nacionalinės kokybės produktai. Juk užauginti ekologiškai yra sudėtinga, ūkiai nuolat tikrinami, kontrolės tiek daug, kad neįmanoma pagaminti nekokybišką produktą.“
Tiesa, N. Gricius pripažįsta, kad paukštininkystės srityje situacija kitokia. Višta auga trumpiau, viščiukai yra lepesni ir susirgus vienam, liga gali išguldyti tūkstančius. Su mėsiniais galvijais kitaip: sergantį gyvulį lengviau izoliuoti, kad neužsikrėstų kiti. „Pats auginu apie 100 mėsinių galvijų bandą ir neprisimenu, kada kuris nors sirgo, – dalijasi mintimis LMGAGA vadovas. – Stambūs gyvuliai auga lėčiau, tačiau jeigu proceso negreitini, nespaudi, kad gautum rezultatą per maksimaliai trumpą laiką, imuninė sistema nenualinama ir jie auga užgrūdinti ir sveiki.“
Paprastai sergančių ar sirgusių gyvulių mėsa realizuojant priskiriama visai kitai kategorijai. Yra labai griežti vaistų naudojimo reikalavimai, todėl lengvai būtų galima atsekti, kurių gyvulių gydymui buvo naudoti antibiotikai.
Nustatyti išlaukos terminai
N. Gricius pripažįsta, kad dar kitokia situacija yra su pieniniais galvijais, kurių mėsa galiausiai atsiduria prekyboje. Ji jau savaime nėra labai kokybiška, nes dauguma yra senesnės, ilgą laiką melžtos karvės. Kita vertus, jos ir skirtos ne mėsai, o pienui, tad tikėtis labai geros mėsos kokybės apskirtai negalima. Jos serga įvairesnėmis ligomis nei, pavyzdžiui, mėsiniai galvijai. Vis dėlto N. Gricius ramina, kad dabar dažniausiai naudojami šiuolaikiški antibiotikai, po kurių ne tik mėsą, bet ir pieną galima tiekti realizacijai iš karto. „Mokslas yra labai pažengęs, todėl ir tiekimo vartojimui terminai yra labai sutrumpėję, – sako N. Gricius. – Tarkime, panaudojus įprastų antibiotikų reikia išlaukti 60 dienų (pienui – iki dviejų savaičių), kad galėtum mėsą realizuoti, o dabar tas laikas daug trumpesnis.“
Minimi terminai užtikrina, kad antibiotikai iš gyvulio organizmo jau pasišalinę, tad ir grėsmės vartotojui nebėra. Tai tik įrodo, kad šūkis „Mėsa be antibiotikų“ (arba „Užauginta be antibiotikų“), bent jau mėsinių galvijų sektoriuje, yra niekinis. Tačiau verslas yra verslas, naudojamasi viskuo, kas pritraukia pirkėjus. Blogiau, kai iš Lenkijos atvežama mėsa fasuojama kaip lietuviška, o jeigu dar užrašoma „Be antibiotikų“, tai jau grynai akių dūmimas, nes niekas niekada gerai ir nežinos, kaip tie gyvuliai buvo užauginti.
Jeigu serga, reikia gydyti
Kasparas Jurevičius, „Dainių“ kiaulių komplekso Raseinių r. vadovas, net 50 metų yra paskyręs kiaulininkystei, pats prieš tiek metų ir pastatė šį kompleksą, kuriam vadovauja iki dabar. Apie šiuos mėsai auginamus gyvulius žino viską. Šioje bendrovėje užauginta mėsa yra vertinama pirkėjų kaip itin kokybiška ir skani. Vis dėlto šūkį „Užauginta be antibiotikų“ patyręs kiaulių augintojas vadina akių dūmimu. „Kai gyvulys suserga, jis yra gydomas tokiais vaistais, kokiais reikia jį gydyti, tad ir antibiotikais, – sako K. Jurevičius. – Aš esu smetoninių laikų auklėjimo, todėl man svarbu kokybė. Nesiimame šturmuoti gamybos aukštumų, nesivaikome greičio augindami kiaules. Kai kurie augintojai sako, kad kiaulę, bekoną užaugina per penkis mėnesius, o mes kaip auginome 180–190 dienų iki 120 kg, taip ir dabar auginame. Papildomų priemonių paspartinti augimą nenaudojame.“ Raumens susiformavimas priklauso nuo auginimo laiko, todėl mėsa būna standesnė ir skanesnė. Tačiau kalbame apie lietuvišką mėsą, o parduotuvėse apstu ir mėsytės polietileno pakuotėse. Niekas nežino, ar tas gyvuliukas kada sirgo ir buvo gydytas, kada gyvulys buvo papjautas, kada mėsa supakuota. Paprastai ji prieš pakuojant būna užšaldyta ir atšildžius pakuojama, gabenama į kitų šalių rinką. Tad net tikėtis tokios mėsos kokybės negalima.
Pasišalina iš organizmo
K. Jurevičiaus nuomone, antibiotikai yra reikalingi gydyti tiek žmonėms, tiek gyvūnams. „Šūkį ant mėsos pakuočių kažkas, matyt, nusižiūrėjo iš užsienio, kur antibiotikų, įvairių augimo stimuliatorių naudojama daugiau nei Lietuvoje, todėl ten tokie šūkiai gal ir turi prasmės, – sako patyręs kiaulių augintojas. – Žinoma, jeigu kiaulė susirgo, kaip ir kiekvieną gyvą padarą, ją reikia gydyti. Tačiau nė vienas protingas augintojas be reikalo vaistų nenaudoja, ypač kai gyvulys yra jau vyresnis. Žinoma, jauni gyvuliukai augdami suserga įvairiomis ligomis, tačiau jie vaistai iki auginimo pabaigos būna seniai pasišalinę iš organizmo. Kaip iš žmogaus organizmo pasišalina, taip ir iš gyvulėlio. Tad tokie šūkiai yra noras pasirodyti gudresniems už kitus.“
Pasak pašnekovo, užsienyje įvairių medikamentinių priemonių auginant gyvulius naudojama kur kas daugiau, tačiau visi žino, kad vaistai pasišalina iš organizmo, ir problemų dėl to nedaro. „Man keistai atrodo kitas dalykas, – sako K. Jurevičius. – Žmonės patys saujomis valgo antibiotikus, o jeigu jau gyvulys gydytas antibiotikais, bijo. Jeigu prieš kelis mėnesius paršeliui buvo panaudotas 1 g, tai jau baisu?“
Dabar išvengia antibiotikų
Bene dažniausiai šūkis „Užauginta be antibiotikų“ puikuojasi ant vištienos pakuočių. Tačiau nuo seno buvo kalbama, kad paukščių augintojai, į paukštynus atsivežę viščiukų, iš karto jiems profilaktiškai sugirdo tam tikrą dozę antibiotikų, taip saugant nuo ligų. Paukštynuose bene sunkiausia užtikrinti viščiukų atsparumą virusams dėl auginimo ypatybių – uždarose patalpose yra didelis paukščių tankis, tad vienam susirgus, gali iškristi tūkstančiai, padarydami milžiniškų nuostolių augintojams.
„Kai kur pasaulyje ir dabar naudojama ši profilaktinio paukščių girdymo antibiotikais praktika, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas. – Auginant broilerius yra laikotarpių, kada paukštis labiau linkęs sirgti. Jeigu paukštis bent vieną ar dvi dienas serga, jo augimas sulėtėja ir augintojas negauna laukiamo rezultato. Jei paukštis porą dienų iš 38–40 auginimo dienų neauga, broileris būna mažesnio svorio, vadinasi, ir finansinė grąža mažesnė. Pasaulyje iki šiol ši praktika dar daug kur naudojama. Tačiau pažangiausi paukščių augintojai, tarp kurių yra ir Lietuva, pasakė: mes sudarysime tokias sąlygas, kad jų imunitetas būtų stiprus ir rizika susirgti būtų minimali. Tos sąlygos – tai ne tik auginimo aplinka, bet ir įvairūs probiotikai. Juk ir žmogus, kad nesirgtų, geria probiotikų, vitaminų, kitaip stiprina imunitetą. Paukščiams yra įvairių žolelių, preparatų, didinančių atsparumą ligoms.“
VMVT mums duoda leidimą naudoti tokį ženklą ir jeigu patikrinusi produkciją rastų kitaip, turėtume rimtų bėdų.
Neįmanoma sumeluoti
„Jeigu meluotume dėdami tokias etiketes ant pakuotės, melo kojos būtų trumpos, – sako LPA vadovas. – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) mums duoda leidimą naudoti tokį ženklą ir jeigu patikrinusi produkciją rastų kitaip, turėtume rimtų bėdų. Kad gautum teisę ženklinti produkciją tokiu ženklu, turi įrodyti, kad tu tai iš tiesų darai.“
G. Kauzonas atkreipia dėmesį, kad yra du skirtingi dalykai: viščiukai, užauginti niekada nenaudojus antibiotikų, ir viščiukai, kurie kažkada buvo gydyti antibiotikais, bet šie jau pasišalinę iš organizmo. „Net ir panaudojus antibiotikų, yra išlaukos laikas, kai negali produkto patiekti maistui. Tačiau mes kalbame ne apie tai – be antibiotikų užaugintu paukščiu laikomas toks, kuris per visą savo gyvenimą negavo antibiotikų. Tai tokie skirtingi dalykai, kaip paauksuotas juvelyrinis dirbinys ir auksinis. Jeigu užauginta be antibiotikų, tai negali būti niekada panaudoti.“
Dauguma – nesirgę
Ar toks griežtas kategorijų atskyrimas reiškia, kad jeigu kažkada antibiotikų panaudota, jų likučių vis tiek gali likti produkcijoje? „Pėdsakai gali likti ne pačių antibiotikų, bet tai rodo, kad paukštis sirgo viena ar kita liga ir antibiotikų buvo naudota, – sako G. Kauzonas. – Kiekvieną gyvūną gali supti veiksnių visuma, net ir žmogus negyvena sterilioje aplinkoje. Organizme kiekvienas nešamės tam tikrą aplinkos veiksnių paketą. Esmė, kad virusai, bakterijos gali įgyti atsparumą antibiotikams, jeigu tu juos vartoji, ir nesvarbu, koks bus praėjęs laikotarpis. Jeigu išsivystis atsparumas antibiotikams, tau reikės stipresnių antibiotikų, nes organizmas bus jiems atsparus. Jei mėsa užauginta be antibiotikų, vadinasi, paukštis iš viso paukštis. Jis gyveno tokiomis sąlygomis, kad nesusirgo, todėl ir atsparumas antibiotikams negali būti susiformavęs.“
Lietuvoje apie 80 proc. mėsinių broilerių užauginama be antibiotikų. „Jeigu tas likutis, 20 proc., bus užaugintas su antibiotikais, jis negali būti žymimas kaip užaugintas be antibiotikų, – aiškina LPA vadovas. – Paprastai jeigu vienas paukštis susirgo, dažniausia gydomi visi šalia buvę paukščiai, nes negali jo vieno išskirti, todėl ir atsiranda tie 20 proc. Mėsos fabrikuose tokie paukščiai atskiriami ir neženklinami. Tokios pačios taisyklės turėtų būti taikomos ir mėsinių galvijų, ir kiaulių augintojams.“
LPA vadovas vartotojus užtikrina: jeigu ant paukštienos pakuočių puikuojasi ženklas „Užauginta be antibiotikų“, vadinasi, paukštis visą savo gyvenimą buvo tikrai sveikas.
Pirmieji ėmėsi ženklinimo
LPA interneto puslapyje galima rasti šios asociacijos deklaraciją, kuria siekiama apsaugoti rinką nuo įvežtinės nekokybiškos produkcijos. Kaip tai galima įgyvendinti? Kaip apsaugoti rinką? „Mes negalime uždaryti sienų ar dirbti už VMVT, – sako G. Kauzonas. – Tačiau galime šviesti žmones, kalbėdami apie lietuviškos produkcijos kokybę. Vienas iš tokių būdų ir yra užrašas „Užauginta be antibiotikų“. Norime, kad žmonės žinotų, ką tai reiškia, ir rinktųsi drąsiai. Norime, kad vartotojas žinotų, kad ir Nacionalinės kokybės produkto ženklo vienas iš reikalavimų yra, kad kiaušiniai ar paukštiena būtų pagaminti gyvūnui neduodant antibiotikų. Žmonės turi žinoti ir patys priimti sprendimus, kokius produktus geriau rinktis. Paukštininkystės sektoriuje pirmieji pradėjome naudoti šį ženklą, darome tą jau beveik dešimt metų, dabar jau ir kiti žengia tuo keliu. Jeigu žengia iš paskos, vadinasi, darome teisingai.“
(be temos)