Turizmas

Miestui lieka skatikai

Į Klaipėdą atvykstančių turistų nepasidalija prekybininkai ir “bomžai”

Prognozės, kad šią vasarą turistų srautas iš svečių šalių bus akivaizdžiai mažesnis, nepasitvirtino. Tiek turizmo agentūrų, tiek Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojai sako, kad į uostamiestį atvykusių užsieniečių netgi daugiau nei praėjusiais metais. Tai rodo ir preliminarūs statistikos duomenys. Turistų stygius piktina prekybininkus, kurie tvirtina, kad ankstesniais metais sekėsi kur kas geriau. Kiek uždirba miestas, apskritai nežinoma, nes Klaipėdos savivaldybė tik pradeda rinkti duomenis skaičiavimams. Taigi pasigirti nėra kuo.

Ekskursijos butuose

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras atvykėliams suteikia ne tik pačią būtiniausią informaciją, kur susirasti nakvynę, kur rasti kokią galeriją ar muziejų, kur statyti transporto priemones, bet ir organizuoja ekskursijas, nuomoja dviračius. Ši įstaiga, bendradarbiaujanti su daugiau nei šimtu keturiasdešimt gidų, pati kuria ekskursijų maršrutus. Centro gidai turistus dažniausiai vedžioja siauromis senamiesčio gatvelėmis, Teatro aikšte, persikelia į Kuršių neriją, nuveža į Palangą.

Dar praėjusiais metais centro vadovė Romena Savickienė planavo organizuoti ekskursijas po tarybinius butus. Tačiau šią idėją kuriam laikui teko atidėti, nes susidurta su keletu problemų. “Pirmiausia tai žmonės, kurie buvo sutikę įsileisti turistus, vasarą išvažiuoja į sodus ir namie nebūna. O kiti nebesutinka už mažą kainą demonstruoti savo butų. Turbūt jie mano, kad už tai galima didelių pinigų užsidirbti, nes kai kurie užsiprašė net trijų šimtų litų už ekskursiją. Bet juk tai labai dideli pinigai”, - pasakojo R. Savickienė. Gana daug turistų pritraukia ir neseniai pradėta programa - gėrėjimasis Klaipėdos panorama iš Marijos Taikos Karalienės bažnyčios apžvalgos bokštelio. Ši pramoga suaugusiam žmogui kainuoja du, o vaikui - vieną litą.

Anot centro vadovės R. Savickienės, po muziejus pavaikščioti mėgsta tie, kurie Klaipėdoje ruošiasi praleisti daugiau nei vieną dieną. Tada jie stengiasi aplankyti visus muziejus ir visas galerijas.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojai tikina, kad užsieniečiai uostamiestyje dažniausiai perka tik smulkius suvenyrus, o į didesnius daiktus žvalgosi tik savu transportu ar kruiziniais laivais atvykę turistai. Turgaus gatvėje įsikūrusiame centre taip pat prekiaujama suvenyrais. Darbuotojai sako, kad dažniausiai atvykėliai nusiperka marškinėlius ar puodelius su Klaipėdos simbolika, knygų ar atvirukų. “Iš patirties žinau, kad turistai iš Lietuvos parsiveža gintaro, lino gaminių. Tik tiek, kad pastaruoju metu gintaro prekeiviai pradėjo kelti kainas, o gaminių kokybė blogėja”, - dienraščiui sakė R. Savickienė.

Atvykėlių nemažėja

Tikslių duomenų, kiek į Klaipėdą atvyksta turistų iš užsienio, nėra. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojai skaičiuoja tik tuos atvykėlius, kurie užsuka į jų centrą. Pasak R. Savickienės, taupant jėgas ir laiką, atvykusi žmonių grupė yra fiksuojama kaip vienas žmogus. Tačiau šių metų duomenys jau rodo, kad šiemet uostamiestį aplankė daugiau žmonių nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželio mėnesį į centrą užsuko 1211, šiemet - 2183 turistai, pernai liepą - 2148, o šiemet iki liepos 15 dienos į centrą buvo atvykę 2346 užsieniečiai. Nors tarp atvykėlių daugiausiai vokiečių, Klaipėdą taip pat pamėgo suomiai, švedai, latviai, ispanai, portugalai. Pastaruoju metu į uostamiestį vis dažniau užsuka turistų ir tolimesnių kraštų - Malaizijos, Australijos, Japonijos ar Pietų Afrikos Respublikos. Kone kiekvieną dieną į centrą užsuka svečių iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Lietuvos statistikos departamentas jau susumavo šių metų pirmojo ketvirčio duomenis. Jie rodo, kad visos uostamiesčio apgyvendinimo įstaigos kiek daugiau nei pusę nakvynių suteikė užsieniečiams. Pagal viešbučių numerių ir vietų užimtumą uostamiestis nedaug atsilieka nuo sostinės. Klaipėdoje per pirmuosius šių metų mėnesius buvo užimti 26 proc. viešbučių numerių ir 19,2 proc. vietų (Vilniuje atitinkamai - 28 proc. ir 19,5 proc.). Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, užimtumas tiek uostamiestyje, tiek sostinėje sumažėjo. Statistikos departamento Transporto ir paslaugų statistikos skyriaus vedėja Zita Serafinienė tai aiškino tuo, kad šiemet atsirado naujų viešbučių, nukonkuruojančių senųjų klientus. Z. Serafinienė pabrėžė, kad viešbučių užimtumui pirmaisiais metų mėnesiais oras neturi įtakos. “Tais mėnesiais apsistoję viešbučiuose Lietuvoje gali likti nebent dėl kokių renginių. O štai atostogaujantiems vasarą oras daug ką lemia”, - įsitikinusi Z. Serafinienė.

Statistikos departamento darbuotojai praėjusiais metais pirmą kartą bandė rinkti duomenis, kiek pinigų žmonės išleidžia keliaudami po Lietuvą. Gauti duomenys parodė, kad lietuviai dažniausiai važiuoja pas gimines į svečius. Vienos kelionės metu vienas žmogus vidutiniškai išleidžia septyniasdešimt tris litus.

Vienadieniai turistai

Nėra duomenų, kiek tiksliai pinigų išleidžia turistas, apsilankęs uostamiestyje. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės teigimu, kruiziniu laivu atplaukęs keleivis per dieną vidutiniškai išleidžia apie du šimtus septyniasdešimt tris litus. “Bet reikia nepamiršti, kad jie čia nenakvoja ir net nevalgo. Tik išlipa ir pavaikščioja, galbūt šiek tiek užkanda kur nors. Tai reikia manyti, kad žmogus, kuris lieka nakvoti, išleidžia daugiau”, - sakė R. Savickienė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gudelionytė-Gylienė dienraščiui sakė, kad, lankydamasi užsienio šalyse vykusiose konferencijose, girdėjo, kad kruiziniu laivu plaukiantis turistas vidutiniškai išleidžia apie tris šimtus dolerių. “Bet, manyčiau, Lietuvoje taip nėra. Net nežinau, ką Klaipėdoje per pusdienį už tokią sumą galima nupirkti”, - įsitikinusi L. Gudelionytė-Gylienė.

Praėjusiais metais pradėjus veikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kruizinių laivų terminalui, padaugėjo ir tokį keliavimo būdą pasirinkusių žmonių. Turizmo agentūrų darbuotojai tikina, kad, sutvarkius krantinę ir Lietuvai įstojus Europos Sąjungą, lengviau dirbti tapo ir jiems. Šį sezoną į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti 49 kruiziniai laivai. Prisišvartavę uoste jie išbūna tik pusdienį. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros skyriaus vadovės Linos Gudelionytės-Gylienės, šią vasarą į uostamiestį kruiziniais laivais atvyko daugiau nei septyni tūkstančiai žmonių. Prognozuojama, kad sezono pabaigoje Klaipėdą bus aplankę apie penkiolika tūkstančių turistų, plaukiojančių kruiziniais laivais. Didžioji dalis keliautojų – vokiečiai, tačiau į Klaipėdą užsuka ir anglų, amerikiečių bei kitų šalių piliečių. Didžioji dauguma turistų pasirenka ekskursijas, kurias siūlo Klaipėdos agentūros, o kiti lieka laive arba vieni vaikštinėja po uostamiestį. L. Gudelionytė-Gylienė iš turistų dažnai išgirsta pageidavimų, kad būtų galima papietauti ar kokių suvenyrų įsigyti tik išlipus iš laivo. “Kruiziniai laivai į uostą įplaukia dažniausiai anksti rytą, todėl turistai dažnai nusivilia, kai neranda dirbančių suvenyrų parduotuvių. Mat dauguma jų atsidaro tik apie dešimtą valandą ryto”, - pastebėjo rinkodaros skyriaus vadovė.

Perka mažmožius

Po ekskursijas kruizinių laivų turistus vedžioja trys turizmo agentūros: “Relita”, “Klaipėdos mėja” ir “Krantas Travel”. Visos agentūros yra paruošusios savo ekskursijų programas. Jos dažniausiai būna parengtos jau prieš metus. Galutinį patvirtinimą, kiek turistų kurią programą pasirinko, agentūros gauna likus parai iki laivo atplaukimo. Dažniausiai turistai keliasi į Kuršių neriją, vaikščioja po Klaipėdos senamiestį, važiuoja į Palangą arba Ventės ragą. Gidai, vedžiojantys turistų grupes, dažniausiai turi tik 2,5 - 3 valandas laiko. “Relitos” direktorės Dianos Kateivaitės teigimu, ekskursijų grupės nelabai turi laiko vaikštinėti po parduotuves. “Pagrindinis ekskursijų tikslas – pažinti Klaipėdą, o ne apsipirkti. Viskas yra apskaičiuota minučių tikslumu, bet kokie uždelsimai jau yra negerai”, - sakė D. Kateivaitė. Ji pastebėjo, kad keliautojai dažniausiai nusiperka gintaro dirbinių ar atvirukų. Turistai dažnai pageidauja užsukti į knygynus, tačiau tam pritrūksta laiko. Agentūros “Krantas Travel” darbuotoja Rasa Sambarienė taip pat tikino, kad dažniausiai perkami gintaro, lino dirbiniai, atvirukai su Klaipėdos krašto vaizdais bei lietuviški pašto ženklai. “Laisvo laiko lieka tik dvidešimt minučių, o per tiek didelio daikto nenupirksi. Vis dėlto apie aštuoniasdešimt procentų nuperkamų suvenyrų sudaro gintaras”, - sakė agentūros “Klaipėdos mėja” direktorė Miglutė Holliday.

Autobusais ar savo transportu atvykstantys turistai Klaipėdoje užsibūna ilgiau, todėl ir apsipirkti turi daugiau laiko. “Relita” dirba ir su turistų grupėmis, atvykstančiomis autobusais. Užsieniečiai apgyvendinami viešbučiuose “Baltpark” ir “Klaipėda”.

Agentūros “Relita” darbuotojai su kruizinių laivų turistais dirba daugiau nei dešimt metų. Direktorė Diana Kateivaitė pastebėjo, kad per tuos metus turistai nepasikeitė, labiau pasikeitė pati Klaipėda. Turistai, buvę Klaipėdoje prieš dešimt metų, dabar ją sunkiai atpažįsta.

Užpuola “bomžai”

Susipažinimas su Klaipėda dažniausiai prasideda Teatro aikštėje. Paradoksalu, tačiau Klaipėdos širdimi vadinamoje vietoje prasideda didžiausios turizmo agentūrų problemos. Labiausiai baiminamasi kokių nors renginių, kai nebūna kur pastatyti autobusus. Tačiau autobusų stovėjimo vietų problema - tik mažmožis, palyginti su vadinamųjų “bomžų” priekabėmis. Vos tik į aikštę įvažiuoja autobusai su turistais, iš visų kampų sulekia laikraščių pardavėjai, gatvės muzikantai ar benamiai. Sustoję prie autobusų, jie įžūliai prašo pinigų ar kitaip kimba prie turistų. “Toks jausmas, kad jie iš anksto žino, kada ir iš kur atvyks turistai”, - įsitikinę turizmo agentūrų darbuotojai. “Relitos” direktorė Diana Kateivaitė kaip košmarą prisimena liepos 15 dieną, kai į Klaipėdą atplaukė kruizinio laivo “Astoria” keleiviai. “Buvo tikra katastrofa: “bomžai” tiesiog okupavo autobusus – klaupėsi ant kelių, bandė į vidų lipti. Tikras cirkas”, - prisiminė direktorė. Atvykę turistai iš Vokietijos tada gidų klausinėjo, ar Lietuvoje išties tiek daug elgetaujančių žmonių. Nuo “bomžų” atakų pavargo ir kitų uostamiesčio turizmo agentūrų darbuotojai. Tokie incidentai neretai neapsieina be policijos įsikišimo.

Trūksta tualetų

Turistams užsimanius į tualetą, gidams kartais tenka paprašyti kentėti. Išėję iš viešųjų tualetų, užsieniečiai dažnai lieka apstulbę. Todėl dažniausiai, sutikus šeimininkams, jie nuvedami į kavinių tualetus. “Krantas Travel” darbuotoja Rasa Sambarienė dienraščiui sakė, kad kartais turistus atlikti gamtinių reikalų kviečiasi į savo kontorą Teatro aikštėje.

Nepasidalija aikštės

Dar tebesitęsia ginčai dėl šią vasarą Teatro aikštėje įsikūrusių prekiautojų gintaru ar kitais suvenyrais paviljonų. Miestelėnai ir gretimų parduotuvių darbuotojai piktinasi dėl triukšmo ir padidėjusio automobilių srauto. “Aš ne dėl turgaus - visi nori gyventi. Tiesiog tvarkos reikia, o tai nelaimės kokį kartą susilauksime. Skaudu ir tai, kad šeši šimtai tautodailininkų kenčia, o keturiasdešimt klesti. Bet niekam niekas nerūpi”, - dienraščiui sakė tris dešimtmečius dirbančio tautodailės salono “Marginiai” darbuotoja Aniceta Naujokienė. Moteris guodėsi, kad gidai į savo programą neįtraukia šios tautodailės parduotuvėlės. Norėdami prisivilioti į parduotuvėlę atvykusius turistus, “Marginiai” net drožėjus buvo pasikvietę. Anot A. Naujokienės, į parduotuvę dažniausiai užsuka tik tie turistai, kurie vieni vaikštinėja po senamiestį. “Jie nustebę aikčioja: kaip pas jus gražu, pati gražiausia parduotuvė, kodėl niekas apie ją nepasakoja. O gidai aiškina, kad nėra ko turistams rodyti”, - piktinosi “Marginių” darbuotoja.

Teatro aikštėje įsikūrę gatvės prekeiviai visus argumentus atremia sakydami, kad ir seniau šioje aikštėje buvo turgus. Prekybininkus labiausiai piktina tai, kad gidai išlipusiems iš autobusų turistams tvirtina, kad jų parduodamas gintaras - prastos kokybės darbai ar net plastikas. Prekeiviai įtaria, kad turizmo agentūrų darbuotojai yra susitarę su parduotuvėmis ar galerijomis, kad turistai pirktų tik iš jų.

Turizmo agentūros tvirtina, kad tokie teiginiai - iš piršto laužti. “Krantas Travel” darbuotoja Rasa Sambarienė sakė, kad turistai patys dažnai klausia, kodėl tokie dideli kainų skirtumai tarp turgaus gintaro ir galerijose parduodamo. Jiems paaiškinama, kad, sumokėjus mažą kainą, pirkinys gali būti neaiškios kokybės. “Meluotume teigdami, kad Lietuvoje nevagiama. Todėl ir sakyti, kad prekyvietėje nėra falsifikatų, būtų neteisinga. Mes norime, kad turistai grįžtų su geriausiais prisiminimais”, - sakė “Klaipėdos mėja” direktorė M. Holliday. Ji tikina, kad gidai neturi tikslo atbaidyti prekybininkų klientų, netgi priešingai - siekia, kad abi pusės liktų patenkintos. “Mūsų pagrindinis tikslas - supažindinti su Klaipėda, mes neproteguojame jokių galerijų, neduodame jokių nuolaidų ir nesame jokių sutarčių pasirašę”, - tvirtino “Relitos” direktorė D. Kateivaitė. Agentūrų darbuotojai tikina, kad, likus bent kiek laiko, jie stengiasi svečius nuvesti į kurią nors senamiesčio parduotuvėlę ar turgų.