Lietuvoje pasipiktinimas dėl didėjančio migrantų skaičiaus auga ir įvairiomis formomis keliasi į gatves.
„Kad įtampa nedidėja, tai būtų turbūt tiesiog naivu teigti. Taip, įtampa didėja“, – pripažino prezidentas Gitanas Nausėda.
Bet verslas atkreipia dėmesį į migrantų teikiamą ekonominę naudą.
„Netgi patys radikaliausi politikai, kurie labiausiai žeria kritiką, sutinka, kad mes turim vieną esminę problemą – darbo jėgos trūkumą“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nors kuris politikas verslo atstovams atrodo radikaliausias, A. Romanovskis neįvardijo.
„Klausimas Lietuvos valstybei yra, kaip suderinti jų norą plėstis kaip verslui – kaip verslui suprantama –, bet taip pat mūsų interesas išlikti Lietuva, Lietuvos valstybe“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslas jau išnaudojo visą šiems metams numatytą kvotą, kiek užsieniečių gali atsivežti.
„Tai jau vien šiais metais, mes skaičiuojame, kvotos pasibaigimas anksčiau nei metai nesukūrė Lietuvai apie šimto milijonų BVP. Aišku, čia tokie ekonominiai skaičiavimai, galima diskutuot, bet tas skaičius gali siekti ir 150 milijonų“, – skaičiavo Pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Verslo atstovams darosi neramu. Jie surengė spaudos konferenciją ir ją pavadino „Kiek Lietuvai kainuos nepagrįstas darbo migracijos ribojimas?“. Tačiau vidaus reikalų ministras nežino, apie kokį nepagrįstumą eina kalba.
„Kažkokių radikalių ribojimų dar net nebuvo padaryta. Taip, buvo uždaryti verslo centrai Vidurinėje Azijoje, iš kurių verslas mėgsta atsivežti darbuotojus. Bet, vertinant Valstybės saugumo departamento vertinimus, tas sprendimas buvo priimtas“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Išorės paslaugų centrus Vidurio Azijoje M. Katelynas uždarė dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
„Šiandienai Kazachstanas, Uzbekistanas buvo uždaryti nepranešus verslui. Turime tokią situaciją, kaip Andrius sako, kai turime reaguoti ad hoc. Ką daryti rytoj? Tai mūsų viena pagrindinių žinučių, kad ta politika, kuri yra daroma, būtų nuspėjama“, – kalbėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Verslas nori matyti, iš kur ir kiek užsieniečių gali atsivežti, ir norėtų aiškios migracijos strategijos bent penkeriems metams į priekį.
„Girdime, net Vyriausybėje yra labai skirtingos nuomonės – nuo siūlymų atsisakyti kvotų sistemos iki siūlymų palikti tą pačią sistemą“, – atkreipė dėmesį A. Romanovskis.
Vyriausybė ilgalaikę strategiją irgi žada. Premjeras Mindaugas Sinkevičius atnaujina Migracijos komisiją – ji ir spręs.
„Viską reikia apsibrėžti. Kiek, iš kur, kuriam laikui“, – sakė M. Katelynas.
Komisijai vadovaus tas pats ministras M. Katelynas, kuris uždarė Vidurio Aziją.
„Tas socialinis dempingas, kuris vyksta jau eilę metų, kuomet mes savo žmones, savo piliečius eliminuojam iš darbo rinkos, atsiveždami pigesnės darbo jėgos, negali tęstis, jeigu mes norime vystytis kaip valstybė“, – pabrėžė M. Katelynas.
O kvotą – kiek užsieniečių galima atsivežti – nustato socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Šios dienos sistema yra objektyvi, nukreipta į kontroliuojamą migraciją ir ji apskaičiuota pagal objektyvius rodiklius. Tai, man atrodo, verslui reikėtų nukreipti kitur šiek tiek energiją“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Migrantų sparčiai daugėjo valdant konservatoriams. Lėčiau, bet jų skaičius auga ir dabar. Didžioji migrantų dalis – rusakalbiai, ir tai ypač girdėti Vilniuje.
„Rusų kalbos yra labai daug. Ar jūs pasakytumėt, kad jos gali būti dar daugiau? Ar jau gana? Tai mano atsakymas būtų, kad rusų kalbos per daug ir aš sutinku“, – sakė A. Romanovskis.
Bet vežėjų atstovas tikina, kad tai ne verslo atvežti rusakalbiai.
„Dažnu atveju mes girdime ne mūsų vairuotojus ir ne tuos, kur atvyko darbų dirbti, o žmones, kurie per 30 metų gyvena Lietuvoje ir tiesiog nekalba lietuviškai“, – teigė P. Drižas.
Naujausi komentarai