MINISTERIJA IŠPIRKS DALĮ „RAIL BALTICA“ BŪTINŲ SKLYPŲ PRIEŠ ŽEMĖS PAĖMIMO PROCEDŪRAS

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą, Vyriausybė trečiadienį  leido Susisiekimo ministerijai išpirkti reikalingus žemės sklypus ruožui nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios.

Ministerija dar iki specialiojo plano patvirtinimo įsigis žemės sklypus ir jų dalis, reikalingas 14 objektų – tiltų, tunelių, viadukų – statybai.

„Tokį klausimą analogišką svarstėme dėl Kauno mazgo, dabar prašome Vyriausybės pritarimo visiems Susisiekimo ministerijos veiksmams, kad galėtume iki žemės paėmimo oficialių procedūrų pradžios išpirkti komerciniais pagrindais 154 žemės sklypus, identifikuotus ruože nuo Kauno link Lenkijos sienos objektams, kuriuos galėtume projektavimą ir statybas „Rail Baltica“ kontekste pradėti greičiau“, – pasitarime trečiadienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Specialusis planas turėtų būti patvirtintas iki šių metų pabaigos, tačiau pabrėžiama, kad ruožui būtinos teritorijos jau numatytos, todėl projektavimą ir statybą reikia pradėti nelaukiant, kol bus baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Sklypai galėtų būti įsigyti per du–tris mėnesius.

Jeigu jų savininkai atsisakytų parduoti, jie būtų paimami visuomenės poreikiams patvirtinus specialųjį planą, tačiau tada tiltų, tunelių ar viadukų projektavimas ir statybos galėtų būti pradėtos po trejų metų.

Preliminariais „LTG Infra“ skaičiavimais, numatytoje teritorijoje 1 hektaras kainuoja apie 20 tūkst. eurų, jiems įsigyti reikėtų apie 2,6 mln. eurų. Europos Sąjungos lėšos tam nenumatytos.

M. Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. Geležinkelis sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Ministerija ketina valstybės nuosavybėn įsigyti 154 žemės sklypus ar jų dalis, kurių bendras plotas –129,7 ha, ir, prireikus, juose esančius objektus.