„Labai sunku šnekėti apie tokias ganėtinai originalias priemones, kurios kišasi tiesiogiai į rinkos veikimo mechanizmus. Jos turi daug rizikų, bet matome, kad kelios šalys (jas – BNS) taiko. Svarstytina, bet turi visi suprasti, kad pagrindinis kainos didėjimo veiksnys yra pasaulinė naftos kaina ir dyzelino trūkumas pasaulinėje rinkoje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministras.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad sprendimai, kuriais kišamasi į rinką, didina riziką verslui, o tai gali lemti kainų augimą.
„Reikia tikrai gerai įvertinti kitų šalių patirtį, kurios jas vartoja, kad nenutiktų taip, kaip jau kai kuriose šalyse nutiko – priėmus labai originalius sprendimus, kišantis į rinką, tiesiog padidinama verslui rizika ir ta rizika automatiškai pakelia kainą“, – aiškino ministras.
K. Vaitiekūnas teigė nemanantis, kad Vyriausybė per vėlai ėmėsi sprendimų amortizuoti degalų kainų kilimą.
„Nemanau, kad per vėlai. Reikia ruoštis, jeigu ji (krizė – BNS) taptų ilgalaikė, tada pagrindinės priemonės turėtų galioti“, – sakė jis.
Ministras, be to, priminė, kad jau gegužę nacionalinis plėtros bankas ILTE turėtų teikti paskolas apyvartinėms lėšoms ūkininkams.
„Kai kurios pradės galioti jau artimiausiu metu, pavyzdžiui, apyvartinės lėšos ūkininkams. Kitos priemonės pradės galioti šiek tiek vėliau, jeigu matysime poreikį, kad to reikia. Galbūt viskas pasibaigs greitai ir geriausiu, optimistiškiausiu scenarijumi“, – aiškino finansų ministras.
Kaip rašė BNS, Gitanas Nausėda teikia Seimui teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos maksimalias galimas degalų kainas kasdien apskaičiuotų ir skelbtų energetikos ministras. Nauja tvarka galėtų būti aktyvuojama Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į mokesčių degalams pokyčius arba reikšmingus kainų svyravimus.
Pasak jo, panaši tvarka daugelį metų veikia Belgijoje, o nauja priemonė papildytų Vyriausybės siūlomas priemones.
Didžiausios galimos degalų kainos būtų apskaičiuojamos pagal formulę, kurioje atsispindėtų naftos kainos dedamoji, vidutinė bendra marža, apimanti naftos perdirbimo, biodegalų, logistikos, prekybos sąnaudas, taip pat akcizai, pridėtinės vertės mokestis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau sakė, kad degalų kainų lubos gali neduoti tokio efekto, kokio tikimasi, tačiau teigė, kad pasiūlymą reikėtų išsamiau išanalizuoti.
Ministrų kabinetas praėjusį penktadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai, iki birželio 15 dienos sumažinti standartinio ir žemės ūkyje naudojamo dyzelino akcizus.
Pasak K. Vaitiekūno, akcizą norima sumažinti siekiant amortizuoti kainų didėjimą – skaičiuojama, kad litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais su pridėtinės vertės mokesčiu.
Be to, Energetikos ministerija siūlo naują tvarką, kad kainos degalinėse galėtų būti didinamos tik kartą per parą, tačiau verslas įspėja, kad tokiu atveju dienos pradžioje galėtų būti nustatomos aukštesnės kainos taip išvengiant galimų nuostolių.
Dyzelinas Lietuvoje nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios pabrango vidutiniškai 30 proc., benzinas – 18,4 proc., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.
(be temos)