Energetikos ministro Luko Savicko teigimu, ši galimybė galėtų būti vienas iš įrankių sprendžiant augančių energijos kainų ir energetikos infrastruktūros saugumo problemas Lietuvoje.
Kaip praneša Energetikos ministerija, Dubline vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikime už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Danas Jorgensenas paragino valstybes pasinaudoti minėta galimybe. Iki šiol, ministerijos teigimu, ja pasinaudojo dvi valstybės.
Praėjusį mėnesį EK paskelbtose gairėse numatyta galimybė išplėsti jau veikiančią nacionalinę išimtį gynybos išlaidoms ir ją taikyti energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms. Tokioms investicijoms skirtas papildomas deficitas ar skola nebūtų laikomi fiskalinių taisyklių pažeidimu, jei būtų laikomasi nustatytų ribų.
Energetinio saugumo priemonėms numatytas iki 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus ir iki 0,6 proc. BVP bendras limitas 2027–2028 m. laikotarpiu.
Ministerija skaičiuoja, kad jei Lietuvos BVP sudarytų apie 90 mlrd. eurų, tai reikštų galimybę papildomai skirti apie 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per visą dvejų metų laikotarpį.
„EK siūlomą skolinimosi išimtį investicijoms į energetinį saugumą ir iškastinio kuro atsisakymą matome kaip realią galimybę spręsti iššūkiams, su kuriais susiduriame. Lietuvos, kaip ir visos Europos, laukia ne tik sudėtinga žiema dėl augančių energijos kainų, bet dėl klimato ir geopolitinių grėsmių turime spartinti investicijas į infrastruktūros apsaugą ir atsparumą. Todėl ši išimtis gali būti vienas iš įrankių spręsti laukiantiems iššūkiams“, – pranešime cituojamas L. Savickas.
Neformaliame susitikime jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti energetikos infrastruktūros apsaugą nuo fizinių, hibridinių ir kibernetinių grėsmių. Pasak jo, tai turėtų būti ne tik atskirų valstybių, bet ir visos ES prioritetas.
„Turime suprasti, kad privalome stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą ir tai negali būti tik pavienių valstybių atsakomybė – būtinas didesnis bendradarbiavimas ES bei adekvati finansinė parama projektams. Be galo svarbus ir regioninis bendradarbiavimas – kaimyninės valstybės turi gebėti padėti atstatyti viena kitos infrastruktūrą, dalintis specialistais, reikiama kritine įranga. Tokį susitarimą turime su Latvija ir Estija, tačiau tokio požiūrio ragintume laikytis ir kitas valstybes“, – sakė energetikos ministras.
L. Savicko teigimu, energetikos sistemos atsparumą taip pat reikėtų didinti ją decentralizuojant. Jis atkreipė dėmesį į Ukrainos patirtį, kur decentralizuota energetikos infrastruktūra padeda užtikrinti elektros tiekimą atskiruose regionuose nepaisant nuolatinių Rusijos atakų.
Lietuvoje, ministerijos teigimu, šiuo metu rengiami teisės aktų projektai, kurie sudarytų sąlygas elektros sistemai veikti salų režimu. Tai, anot ministerijos, leistų didelio masto sutrikimų atveju atskiriems regionams veikti nepriklausomai nuo bendros sistemos.
Dubline taip pat aptartas energijos įperkamumas energetikos krizės kontekste. Lietuvos pozicija – į aukštas energijos kainas reaguoti trimis etapais.
Trumpuoju laikotarpiu, ministerijos teigimu, turėtų būti teikiama tikslinė pagalba labiausiai paveiktiems gyventojams ir verslui. Vidutiniu laikotarpiu siūloma nuo pagalbos apmokant sąskaitas pereiti prie investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir vietinę gamybą, o ilguoju laikotarpiu – didinti elektrifikaciją, vietinės atsinaujinančios energetikos ir elektros tinklų plėtrą.
„Pavienių valstybių veiksmų nepakanka, kad suvaldytume augančias energijos kainas. Tam reikia visų ES narių bendradarbiavimo, EK veiksmų ir koordinacijos. Diskusijose tam šiandien skyrėme labai daug dėmesio, taip pat tai buvo viena svarbiausių temų dvišaliuose susitikimuose su kitų šalių ministrais“, – sakė L. Savickas.
Pranešama, kad vizito Dubline metu L. Savickas taip pat susitiko su Nyderlandų, Moldovos, Kipro, Ispanijos ir kitų šalių energetikos ministrais. Susitikimuose aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitąmet prioritetai bei kritinės energetikos infrastruktūros apsauga.
Atskirame sesijos posėdyje ministrai dalijosi energetikos infrastruktūros atsparumo stiprinimo patirtimi. Ministerija pažymi, kad Lietuva rugpjūtį pasirašė dvišalę deklaraciją su Ukrainos energetikos ministerija dėl bendradarbiavimo, o praėjusią savaitę Lietuvos ir JAV įmonės pasirašė ilgalaikę sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.
Dubline vykusios diskusijos, ministerijos teigimu, taip pat svarbios Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai ir formuojant energetikos politikos prioritetus.
Naujausi komentarai