„Tokio varianto (sutarties – ELTA) nutraukimo realiai nėra svarstoma, kalbant apie tam tikras metodikas šis klausimas ir buvo sprendžiamas europiniu lygiu – kalbu būtent apie tarifo nustatymo metodikas“, – Eltai šią savaitę sakė Ž. Vaičiūnas.

„Tam yra gauti tam tikri patvirtinimai, Europos reguliuotojų sąjungos ACER (Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – ELTA) patvirtinimai, dėl to tas klausimas yra europinis“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, pagal rekomendacijas šiemet bus koreguojami rusiškų dujų tranzito per Lietuvą tarifai ir keičiama metodika, kad atitiktų naujausius europinius reglamentus.

„Tai nėra tik Lietuvos klausimas, bet ir bendros europinės metodikos klausimas. (…) Iki šiol europinė metodika nebuvo taikyta dėl tam tikrų teisinių priežasčių – nuo kito periodo dujų tranzito, jam vykstant, ta metodika turėtų būti taikoma pilna apimtimi“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

 Filosofuoti ir fantazuoti tikrai nebūčiau linkęs.

Ministras jau anksčiau sakė, kad Rusija už dujų tranzitą Lietuvai kasmet sumoka iki 20 mln. eurų. Tiesa, dabar jis nesiėmė prognozuoti, kokių galimų tarifų pasikeitimų tikėtųsi Vyriausybė.

„Kol kas dar detalesnių pokalbių nėra įvykę, kol kas, sakykim, filosofuoti ir fantazuoti tikrai nebūčiau linkęs, tuomet, kai bus pokalbiai, bus sutarimai, tada ir galėsime detaliau kalbėti“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Anksčiau apie tai, kad dujų tranzito klausimo Lietuva neturėtų išnaudoti kaip spaudimo Rusijai, o sprendimus reikėtų priimti europiniu lygiu, kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sakė, kad vienašališkai nepratęsti sutarties su Rusija Lietuva neketina, tačiau naująją pasirašyti šalis turėtų jai ekonomiškai priimtinomis sąlygomis.

Sutartis su Rusijos valstybiniu naftos koncernu „Gazprom“ sudaryta 2015 m., juo Lietuva įsipareigojo nepertraukiamai tiekti dujas magistraliniu dujotiekiu, jungiančiu Baltarusijos sostinę Minską ir Kaliningrado eksklavą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, pernai pirmąjį pusmetį gamtinių dujų tranzito apimtys iš viso siekė 12,9 teravatvalandžių (TWh), t. y. 7,41 proc. daugiau nei 2023 m. I pusmetį (12,0 TWh).