Ką verta žinoti daugiabučių gyventojams, pasakojo „Saulės grąžos“ atstovas Rokas Marcinkevičius.

– Pradėkime nuo bendros statistikos – kaip keičiasi Lietuvoje gaminančių vartotojų skaičius ir kas tai labiausiai lemia?

– Gaminančių vartotojų kiekis tikrai kyla. Šiuo metu ant namų stogų, kuriuose yra gaminantys vartotojai, – 110 tūkst. O nutolusių gaminančių vartotojų – net 34 tūkst. Iš viso turime 140 tūkst. žmonių, kurie naudojasi saulės elektrinėmis.

– O čia dabar tokia mada? Kodėl ant stogų norime turėti tokias elektrines?

– Pagrindinė priežastis – paramos tendencijos, kurios tęsiasi. Taip pat kiek atpigę patys įrenginiai, todėl žmonėms patrauklu investuoti ir gauti gerą grąžą.

– Ar žmonės jau įsisąmonino, kad nebūtina gyventi name, kad turėtų saulės elektrinę? Kokių dar mitų yra susijusių su saulės baterijomis?

– Vyrauja seni mitai, kad brangu, neatsiperka, sudėtingas įrengimas. Bet realybė visai kitokia – įrengimas paprastas, kaina nesikandžioja, ji patraukli žmogui. Jeigu prieš 5 metus elektrinė ant stogo kainavo 10 tūkst., tai dabar galima įsirengti už 4,5 tūkst. Taip pat parkuose buvo bumas, kai kilovato kaina siekė net 1,5 tūkst., dabar galima įsigyti pigiai – už 800 eurų.

LNK stop kadras

– Pakalbėkime apie tuos, kurie gyvena butuose ir nori turėti nutolusias saulės elektrines. Kaip jos veikia?

– Tai modelis, sukurtas nuo 2020 metų. Visi, kurie neturi galimybės įsirengti saulės elektrinės ant savo stogo, t. y. gyvenantys bute, gali tai padaryti naudodamiesi nutolusiu parku. Bet kuriame Lietuvos žemės sklype statoma saulės elektrinė, ir žmonės, įsigydami tam tikrą procentinę dalį saulės parko, gauna gamybą, kuri konvertuojasi į kilovatvalandes. Jos verčiamos į naudą – tai sumažina elektros sąskaitą net iki 4 kartų.

– Ar kainos priklauso nuo vietovės Lietuvoje, kur daugiausiai būna saulėtų dienų?

– Klaipėdos regione kainos yra aukštesnės – ten saulėta, o nauda gamyboje tikrai didesnė.

– Paminėjote, kad pinga. O kaip yra su valstybės parama? Ar ją gali gauti visi – tiek norintys nutolusios elektrinės, tiek ant savo namų stogo? Kokią dalį parama padengia?

– Kas nori įsirengti elektrinę ant savo namų stogo, paramos dalis siekia apie 30 proc., nes parama šiek tiek mažesnė. Kas nori įsigyti iš saulės parkų – parama siekia apie 40 proc. Šiuo metu parama galioja abiem atvejais. Parama įsigyti iš parkų galios dar vieną mėnesį. Liko vienas milijonas eurų iš 6 mln., todėl reikėtų paskubėti – gamyba vyksta, ir nereikėtų praleisti progos pradėti taupyti.

– Ar daugėja elektrinių ant daugiabučių stogų? Ar tai yra įmanoma?

– Tai įmanoma, bet negali naudotis kiekvienas vartotojas individualiai. Tokios elektrinės dažniausiai statomos bendram naudojimui. Reikia visų bendrasavininkų sutikimo, todėl dažnai kyla niuansų – ne visi nori, įrengimas būna komplikuotas, reikia vesti kabelius. Dėl to geriau prisiskirti saulės parko dalį – tai labai paprasta.

– O ar ant balkonų montuojami moduliai yra tam tikra alternatyva?

– Lietuvoje tai kol kas nėra labai populiaru, bet pasauliniu mastu ir parodose šis sprendimas vis labiau skatinamas. Tačiau su įranga ant balkono galima pasidengti tik labai mažą dalį. Jeigu standartinis butas suvartoja 250 kilovatvalandžių, o elektros sąskaita siekia 50 eurų, įsirengus ant balkono galima padengti tik 20–30 proc. Geriau rinktis brangesnį, bet efektyvesnį variantą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie žingsniai turėtų būti, jei žmogus nori įsigyti elektrinę parke?

– Viskas prasideda nuo elektros sunaudojimo apskaičiavimo. Kadangi žmogus vasarą būna mažiau namuose, mažiau vartoja elektros ir mažiau gamina, o žiemą – atvirkščiai, nereikėtų imti tik vieno mėnesio duomenų. Reikia skaičiuoti visų metų vidurkį. Susumavus, reikėtų kreiptis į saulės parkų rangovus – jie parinks tinkamą elektrinės galią. Tada seka sutartis, prijungimas prie parko. Viskas vyksta labai operatyviai – jei šiandien sugalvojau, jau rytoj ar poryt galiu pradėti naudotis ir taupyti. Paramos išmokos išmokamos per kelis mėnesius, todėl reikėtų įsivertinti, kad pradžioje reikia turėti nuosavų lėšų įsigijimui. Žinoma, būna išskirtinių atvejų – jei žmogus bijo rizikuoti ir nenori investuoti be garantijos, kad gaus paramą, visus pinigus grąžiname, jei parama nesuteikiama.

– Kas nutinka perteklinei energijai? Ar ji grąžinama į tinklą? Gal ji kažkaip sandėliuojama, kompensuojama? Ar žiemą galima naudotis tuo, kas sukaupta?

– Yra kaupimo sistema – mėnesis iš mėnesio. Vasarą gamyba yra didesnė, nes daugiau saulės. Lietuvos mastu 8 mėnesiai per metus yra efektyvūs, o kiti 4 – silpnesni. Tad vasarą, kai pagaminama daugiau, elektra persikelia į kitą mėnesį, ir taip apsirūpiname žiemai. Todėl svarbu tinkamai pasirinkti bendrą galią, kurią naudosime žiemos laikotarpiu.