Gana lėtai atsigaunančioje Lietuvos ekonomikoje ekspertai įžvelgia ilgėjantį šešėlį. Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį taip pat patenka vis daugiau nesąžiningų mokesčių mokėtojų, nors žiauriųjų akcijų laikai neturėtų grįžti.

VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda pripažįsta, kad 2009-aisiais nemažai verslo atstovų atsidūrė kryžkelėje spręsdami, ką daryti: mokėti mokesčius ir žengti dar vieną žingsnį bankroto link ar bandyti nemokėti mokesčių ir išgyventi. VMI siūlo kitą scenarijų – kuriam laikui atidėti mokesčius ir leisti įmonėms lengviau atsikvėpti. Vis dėlto kai kurios bendrovės gali sulaukti ypatingo inspektorių vizito.

– Praėjusiais metais įsigaliojusios mokesčių naujovės tapo rimtu išbandymu verslo įmonėms. Kaip 2009-iuosius vertina VMI?

– Iš tiesų 2009-ieji, o ypač metų pradžia, gerokai išsiskyrė iš ankstesnių metų, nes buvo įvykdyta mokesčių reforma. Jau 2008 m. pabaigoje VMI specialistai ėmė aiškinti dar net nepriimtų įstatymų projektus, kai juos tik patvirtindavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Stengėmės, kad apie naujoves kuo greičiau sužinotų mokesčių mokėtojai ir suprastų, kaip jas taikyti. Buvo rengiami susitikimai su asociacijomis, kasos aparatais prekiaujančiomis bendrovėmis. Vien per pirmą ketvirtį seminaruose apsilankė apie 10 tūkst. mokesčių mokėtojų. Sausio mėnesį Mokesčių informacijos centras sulaukė 140 tūkst. skambučių. Visus šiuos darbus atlikome savo jėgomis – naujų darbuotojų nebuvo priimta.

– Galbūt pasitaikė mokesčių mokėtojų, kurie pasinaudojo naujovėmis kaip proga piktybiškai nemokėti mokesčių?

– Siekėme, kad mokėtojas, kuris klysta nežinodamas naujovių, kuo greičiau surastų informacijos, atvyktų pas mus, pasitartų, pasikonsultuotų. O visas kontrolės arsenalas buvo nukreiptas prieš nesąžiningus piliečius, kurie mokesčių nedeklaruoja ir nemoka. Jiems buvo taikomos kitos priemonės, įvertinama mokesčių nesumokėjimo rizika. Mes stengiamės netrukdyti sąžiningai dirbančiam verslui, o daugiau dėmesio skirti nesąžiningiems mokesčių mokėtojams.

– Praėjusiais metais ypač nemažai teko girdėti apie VMI išaiškintus "fenikso" ir įvairius kitus būdus siekiant nemokėti mokesčių. Susidarė įspūdis, kad nesąžiningų verslininkų gretos sparčiai didėja.

– Sunkmetis turi įtakos. Kontrolės rezultatai liudija, kad per visus 2009-uosius VMI priskaičiavo 0,5 mlrd. litų nesumokėtų mokesčių. Tai beveik du kartus didesnė suma nei 2008 m. Per krizę įmonės patiria su likvidumu susijusių sunkumų: trūksta apyvartinių lėšų, neatsiskaito partneriai. Nemažai verslo atstovų atsidūrė kryžkelėje spręsdami, ką daryti: mokėti mokesčius ir, kaip jie sako, eiti bankroto link ar bandyti nemokėti mokesčių ir išgyventi. Taigi VMI ir praėjusiais metais, ir šiemet ragina finansinių sunkumų turinčius mokesčių mokėtojus ateiti, pranešti apie tai ir kartu ieškoti sprendimų.

– Kokius sprendimus dažniausiai siūlote finansinių sunkumų turinčioms įmonėms?

– Pirmiausia – mokestinius kreditus. Jeigu mokesčių mokėtoją užklupo laikini sunkumai, VMI kuriam laikui gali atidėti mokesčių mokėjimo terminą. Sudaromos sutartys, pagal kurias mokesčiai gali būti atidedami ir trims mėnesiams, ir dvejiems metams. Ši priemonė tikrai pasiteisino. Per metus sudarėme beveik 4 tūkst. sutarčių, atidėtų mokesčių suma siekia 375 mln. litų. O tokia pinigų suma galėjo likti šešėlyje, jeigu įmonės būtų siekusios nuslėpti mokesčius.

Tokių priemonių efektas tikrai juntamas – mokesčiai anksčiau ar vėliau patenka į biudžetą, o įmonė išgyvena, lieka darbo vietos.

– Ar nepasitaikė atvejų, kad mokestinį kreditą gavusi įmonė vis tiek bankrutuoja?

– Tokių duomenų neturiu. Gali būti, kad iš beveik 4 tūkst. įmonių vienas kitas atvejis galėjo pasitaikyti. Tačiau dar prieš sudarydami sutartį, VMI specialistai ir įmonės vadovai išanalizuoja esamą padėtį, įvertina verslo perspektyvą. Bendrovė turi pateikti verslo planą ir įrodyti, kad finansiniai sunkumai laikini. Dažniausiai į keblią padėtį įmonės patenka, nes keli jos partneriai neatsiskaitė, o gal ir bankrutavo, pardavimas nukrito. Taigi mokestinis kreditas, suteiktas bent vienai į tokią grandinę patekusiai įmonei, sakyčiau, panaikina dalį įtampos. Kai bendrovė gali laikinai nemokėti mokesčių, ji už tuos pinigus atsiskaito su partneriais, verslo santykiai atsigauna – vėl pradeda tekėti kraujas.

Tiesa, jeigu po kurio laiko įmonės padėtis dar pablogėjo, atidėtų mokesčių laikotarpis gali būti pailgintas. Tačiau kiekvienu atveju duomenys kruopščiai analizuojami. Bendrovė, kuriai gresia bankrotas, mokestinio kredito neturėtų tikėtis.

– Bet už tokią valstybės pagalbą įmonei tenka susimokėti. Kokio dydžio palūkanos?

– Finansų ministerija yra nustačiusi 0,02 proc. dydžio palūkanas už dieną. Per metus jos šiek tiek viršija 7 proc.

– Nemažai ekspertų skaičiuoja, kad vis daugiau įmonių esą trauksis į šešėlį. Šešėlinės ekonomikos dalis šiemet gali padidėti net iki 27 proc. Ar Lietuva netaps šešėlinės ekonomikos rojumi?

– Nesiimame analizuoti ekspertų duomenų apie šešėlinę ekonomiką. Pagal kontrolės rezultatus matome, kad mokesčių pažeidimų daugėja, o priskaičiuotų mokesčių suma didėja. Tai sietume ir su padidėjusia kontrole, ir su esama ekonomine padėtimi.

Nors VMI vis dažniau praneša apie nustatytus mokesčių nemokėjimo faktus, "feniksus", Lietuvos tikrai nebūtų galima vadinti mokesčių nemokėjimo zona ar šešėlinės ekonomikos rojumi. Dar 2009-ųjų pradžioje pastebėjome, kad šalyje didėja "feniksų" rizika, ir ėmėmės veiksmų. "Fenikso" modelis, sakyčiau, yra įprasta nesąžiningo verslininko elgsena – stengtis pabėgti nuo skolų. Viena įmonė paliekama su skolomis, o steigiama kita beveik tokiu pačiu pavadinimu. Klientai apie tai nieko nežino, o partneriai ne kažin ką gali padaryti, nes tai jau kitas juridinis asmuo.

– Gal vertėtų stiprinti teisinę bazę – įstatymuose numatyti sankcijas asmenims, kad šie negalėtų steigti naujų įmonių, jeigu kelios jau paliktos su skolomis ir bankrutuoja?

– Tokių asmenų apgauti partneriai ir valstybė, kuriai šiuo atveju atstovauja VMI, yra vienoje barikadų pusėje. VMI tokioms naujoms įmonėms taiko sankcijas ir siekia sugrąžinti kai kuriuos mokesčius. Iš esmės sugriežtinama bendrovių priežiūra ir kontrolė, reikalaujama, kad asmenys atlygintų senoje įmonėje paliktus nuostolius. Taip pat keliame ir civilines pretenzijas dėl tam tikrų naujai įkurtos ir paliekamos bankrutuoti įmonės sandorių. Siekiame panaikinti sandorius, kai iš žlungančios įmonės perleidžiamas turtas naujai įsteigtai įmonei, kuriai atitenka ir darbuotojai bei žinios. Tokie procesai teismuose jau pradėti.

Tačiau dažniausiai nustatome mokesčių nepriemoką ir siekiame ją susigrąžinti. Jau esame išaiškinę 135 mln. litų nepriemoką 700 atvejų. Šioje srityje taip pat aktyviai dirba bankai ir verslas, siekiantis atgauti skolas iš bankrutuojančių įmonių. Tikimės, kad ateityje "feniksų" atvejų ims mažėti, nors, žinoma, apsukrūs verslininkai sugalvoja naujų būdų, kaip vengti mokėti mokesčius.

– Galbūt VMI jau fiksuoja antrą atlyginimų vokeliuose bangą?

– Vadinamieji vokeliai yra tik viena mokesčių pažeidimų formų. Informacijos apie juos pernai gavome mažiau nei 2008 m., bet sulaukiame kitokio pobūdžio pranešimų. 2006–2007 m. VMI daugiausia pranešimų sulaukdavo dėl atlyginimų vokeliuose, o pernai darbuotojai ėmė skųstis, kad jiems apskritai nemokamas darbo užmokestis.

– O gal pastaruoju metu ir patys darbuotojai linkę susitaikyti su darbdavių savivale ir neskuba apie tai informuoti VMI?

– Kai kurie darbuotojai iš tiesų jaučiasi mažiau saugūs, stengiasi neaštrinti situacijos, siekia išsaugoti darbo vietą ir darbdaviui kelia mažiau reikalavimų. Tačiau žmonės vis tiek skambina, teikia informaciją, nes mums pavyko pelnyti jų pasitikėjimą ir įrodyti, kad VMI išsaugo pranešėjo konfidencialumą. Gyventojai informuoja ne tik apie vokelius, bet ir apie nelegalius darbuotojus, veiklą, vykdomą neįregistravus ūkinės komercinės veiklos, neapskaitomas pajamas ir kt.

Pagal gautą informaciją, kaip ir anksčiau, daugiausia pažeidimų daroma statybų srityje, autoservisuose, neapskaitomos pajamos mažose parduotuvėse, turguose, aptarnavimo sferoje. Daugėja pranešimų apie mokesčių pažeidimus elektroninės prekybos versle.

– Ar kontrolę stiprinanti VMI negrįš prie vadinamųjų žiauriųjų akcijų?

– Žiauriųjų akcijų nevykdome ir tikrai nevykdysime. Vienas pagrindinių VMI tikslų – aiškinti įstatymus, kad mokesčių mokėtojai suprastų, informuoti apie naujoves. Siekiame, kad mokesčių mokėtojams pirmiausia būtų aišku, kaip taikyti mokesčių įstatymus. Juk 95 proc. mokesčių sumokami savanoriškai, mokesčių mokėtojas jaučiasi daug geriau ir ramiau, kai žino, kad sumokėjo mokesčių tiek, kiek reikia. O tie, kurie mokesčių nemoka sąmoningai, manau, jaučia nemažą psichologinę įtampą, nes bet kuriuo metu pažeidimai gali būti nustatyti. Tokiu atveju mokėtojui grės ne tik sankcijos, baudos, bet ir bus sugadinta reputacija, jeigu ji yra svarbi.

Tiems mokesčių mokėtojams, kurie pažeidimus padarė per klaidą ar ko nors nežinodami, VMI suteikia galimybę ištaisyti prieštaravimus ir neatitikimus. Šiems asmenims sankcijos netaikomos, kurios gresia nesąžiningiems mokėtojams.

– Ar VMI tebevykdo planinius įmonių patikrinimus ir tikrina net kelių ar keliolikos metų sandorius, veiklos rezultatus?

– Jau keletą metų VMI nustato rizikingiausias ūkio ir verslo sritis ir joms skiria daugiau dėmesio. Atsirinkus rizikingą mokesčių mokėtoją vertinamos įvairios rizikos, pavyzdžiui, dėl PVM, pelno, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Pagal rizikos sritis suplanuojama būsimo patikrinimo apimtis ir laikotarpis. Įmonė gali būti tikrinama, kaip mokėjo mokesčius ir prieš mėnesį, ir prieš kelerius metus.

Kartais vykdomi kontroliniai patikrinimai ir aiškinamasi, kaip įmonė apskaičiavo ir mokėjo visus mokesčius. Duomenų bazėse kaupiama ir vadinamoji istorinė informacija apie patikrinimų rezultatus. Tuo siekiama, kad jeigu įmonė kartą yra dėl ko nors patikrinta, daugiau dėl to nesilankyti.

Iš esmės VMI stengiasi netrukdyti verslui. Inspektoriai siekia tikrinti tik tas įmones, kurios nemoka mokesčių, ir patikrinimą atlikti kuo greičiau.

– Tačiau ar inspektoriai iš anksto žino, kad ta ar kita įmonė tikrai nemoka mokesčių?

– VMI savo darbe taiko tam tikrus modelius. Kaip minėjau, įdiegta rizikos vertinimo sistema. Mes žinome, kokie yra vidutiniai darbo užmokesčiai vienose ar kitose ūkio sričių įmonėse, kokia pardavimo apimtis – tai daugybė duomenų, kurie struktūrizuojami ir pagal juos vertinama konkretaus mokesčių mokėtojo rizika. Tai paveikslas, pagal kurį atsirenkame įmones ir tikriname.

– Galbūt VMI turi ir vadinamuosius juoduosius sąrašus, į kuriuos patenka nesąžiningi mokesčių mokėtojai?

– Jokių juodųjų sąrašų nėra. Mes turime duomenų bazę, kurioje kaupiame atliktų patikrų rezultatus.

– Tai asmuo, jau nuvaręs į bankrotą, sakykim, šešias įmones, ir jau steigiantis septintą, į inspektorių akiratį greitai nepateks?

– Pateks, o netrukus – dar greičiau. Vyriausybė įpareigojo Registrų centrą sukurti uždarųjų akcinių bendrovių registrą. Kai toks registras bus sukurtas, VMI galės sugretinti veikiančios bendrovės ir jau bankrutavusių įmonių sąsajas ir jų akcininkus.