Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 46, o susilaikė keturi.

Beveik visi socialdemokratai, „aušriečiai“ ir demokratai balsavo už, prieš – liberalai, konservatoriai, iš jų devyni balsavime nedalyvavo, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, trys iš keturių Mišrios Seimo narių grupės atstovai.  

„Tai, ką padarėte dabar, nėra nei nekilnojamojo, nei turto, nei mokestis, tai yra tiesiog jovalas“, – po balsavimo teigė konservatorė Ingrida Šimonytė. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad iš NT mokesčio bus surinkta mažiau pajamų negu dabar.

„Dabar iš mokesčio surenkame apie 16 mln. eurų, o surinksime kokius 3 mln. eurų“, – Seimo posėdyje teigė jis.  

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad priimtas mokesčio variantas reiškia, jog bus mažiau lėšų gynybai, o savivalda iš jo gaus mažiau pajamų.

„Pradinės reformos tikslas buvo surinkti daugiau lėšų į Gynybos fondą, galbūt daugiau lėšų savivaldai. Rezultatas – kad bus mažiau lėšų gynybai, o savivaldai išvis viso gero, nebeliko dėmesio šioje reformoje“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji priminė, kad plėsti NT mokesčių mokėtojų bazę Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai (EK), todėl neįvykdžius įsipareigojimo šalis negaus nemažos lėšų sumos.

„Ši Vyriausybė šio įsipareigojimo taip pat nepakeitė. Ir su tuo susiję yra 87 mln. eurų iš EK „Naujos kartos Lietuva“ plano. Kadangi įsipareigojimas surinkti daugiau lėšų ir praplėsti mokesčių mokėtojų bazę taip pat liko neįgyvendintas, labai tikėtina, kad su šiais pinigais taip pat reikės atsisveikinti“, – teigė buvusi finansų ministrė.

„Tai ne tik mažiau lėšų surinksime iš mokesčio, bet taip pat ir iš EK lėšų negausime“, – apgailestavo G. Skaistė.

Ji suskaičiavo, kad priimta įstatymo versija buvo 10-ta, o kiekviena nauja versija reiškia vis daugiau neapibrėžtumo ir mažina pasitikėjimą tiek valdžia, tiek pačia mokesčių sistema.

„Demokratas“ Domas Griškevičius dviejų svarbiausių mokesčių pertvarkos svarstyme Seime pasigedo finansų ministro Rimanto Šadžiaus.

„Vis dėlto norėčiau irgi atkreipti finansų ministro dėmesį, kurio, deja, šiandien vėl nėra, taip, kaip nešta reforma, vis dėlto taip jinai ir atrodo ir tikrai reikia pripažinti, kad Finansų ministerijos šitoje vietoje lyderystės tikrai trūko“, – teigė parlamentaras.

Jis mano, kad prie NT apmokestinimo „vienaip ar kitaip teks grįžti“.

Liberalas Eugenijus Gentvilas NT apmokestinimo klausimų svarstymą pavadino chaosu. 

Pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės.

Pirmajam būstui bus taikomi 0,1–1 proc. tarifai, kuriuos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam – 0,2–1 proc. tarifai: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc. – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.  

Tuo metu didesnės vertės – 0,6–1 mln. eurų – turtas bus apmokestinamas 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų – 1 proc. tarifu.

Seimas pritarė grupės „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir demokratų frakcijų atstovų siūlymui mažinti šiam turtui taikomus tarifus – Vyriausybė siūlė atitinkamai 1 proc. ir 2 proc. tarifus.   

Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – lieka 0,5–3 proc. tarifai, kuriuos nusistatys savivaldybės. 

Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymui pagrindiniu būstu laikyti ne tik gyvenamąjį NT, kuriame savininkas bus deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurias negyvenamas patalpas bet kurioje vietovėje, pavyzdžiui, sodo, garažo, pagalbinio ūkio, poilsio pastatą ar patalpas, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Anksčiau šią išimtį siūlyta leisti tik kurortuose, bet Seimo teisininkai tai sukritikavo.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

Prezidento vertinimas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks NT mokestis – kompromisas, leisiantis daugumai žmonių išvengti šio mokesčio naštos nuo kitų metų gerokai išaugus mokestinei būsto vertei.

„Per visą tą kelerių mėnesių procesą pasiekėme tokį kompromisą, kuris reikš, kad didžioji dalis žmonių Lietuvoje ir ypač regionuose to mokesčio apskritai nemokės. Blogiausiu atveju mokės simbolines sumas“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Blogiausiu atveju mokės simbolines sumas.

„Tuo tarpu 450 tūkst. eurų riba reiškia, kad mokės tie, kurie turi prabangesnį būstą. Tie žmonės tikrai gali susimokėti, juo labiau, kad tarifai priklausys nuo savivaldybių sprendimo ir veikiausiai bus tikrai nedideli“, – kalbėjo prezidentas.

Jau anksčiau politikų komunikaciją dėl šio mokesčio pakeitimų kritikavęs šalies vadovas pakartojo, kad parengus pirmąjį jo variantą žmonėms reikėjo iškart paaiškinti, kad pataisų tikslas – apsaugoti žmones nuo NT mokesčio naštos, kuri nuo 2026-ųjų itin išaugs.

„Taip kad jeigu šitas būtų buvę padaryta labai aiškiai nuo pat pradžių, galbūt būtume išvengę ir šitų mitingų, būtume išvengę bereikalingų aistrų. Na, bet dabar ką, jau tenka apgailestaut po laiko“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Nebuvo sudarkyta“

Nepaisant viešos kritikos, Seime įgyvendinta mokesčių pertvarka – panaši į tą, kurią nuo pat pradžių planavo Vyriausybė, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot jo, ketvirtadienį Seimui priėmus vienus paskutinių mokestinių pakeitimų – NT ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisas – Finansų ministerijos inicijuota pertvarka po procesų parlamente reikšmingai nepasikeitė.

„Jeigu pastebėsite ir labai įdėmiai pasižiūrėsite, Vyriausybės pateikta pradinė mokesčių pertvarka – nebuvo sudarkyta. Didžioji dauguma įstatymų, kuriuos mes pateikėme ir juos priėmė parlamentas, juose labai didelių pokyčių neįvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.

Tiesa, ketvirtadienį priimtas NT mokesčio modelis – visiškai kitoks, nei siūlė Finansų ministerija, kuri manė, jog turėtų būti apmokestinti visi būstai, kurių vertė viršija 10 tūkst. eurų. Tiesa, anot ministro, tai nereikš, jog iš būsto mokesčio bus surinkta mažiau lėšų nei dabar.

„Mažiau pinigų nesurinksime. Juridiniai asmenys, kurie savo ūkinėje veikloje naudoja NT – jie prisidės prie Gynybos fondo formavimo papildomu 0,2 proc. tarifu”, – aiškino R. Šadžius.