Valdžia keičiasi, žmonių lūkesčiai – ne.
„Kokios kainos. Čia dar Vilniuje žmonės uždirba, o mano visi giminaičiai kaimuose. Kaip jie dejuoja, perka lašišos kauliukus ir čiulpia. Ar įsivaizduojate? Mažos pensijos, mažos algos“, – sakė moteris.
„Ir algą, ir sveikatos priežiūros paslaugas, ir sąžiningumo, doro darbo bei atsakomybės“, – sakė vyras.
„Jau nieko nesitikiu – nei gero, nei blogo“, – sakė senjoras.
Šią savaitę premjeru patvirtintas Mindaugas Sinkevičius sako girdintis žmonių problemas.
„Žmonės jaučia kainų, būsto, sveikatos paslaugų prieinamumo, socialinio nesaugumo jausmą“, – sakė M. Sinkevičius.
Todėl žada: jo valdžia bus matuojama ne pažadais, o darbais.
„Ji turi būti darbo, stabilumo ir atsakomybės Vyriausybė“, – teigė M. Sinkevičius.
Naujos Vyriausybės programos dar nėra, bet yra koalicijos darbų sąrašas, o jis – ilgas.
Daugiau pinigų gynybai, spartinti pensijų indeksavimą, didinti paramą šeimoms, kelti mažas pensijas, mažinti mokesčius investuojančiam verslui, didinti valstybės sveikatos įmokas, kelti atlyginimus mokytojams, slaugytojams.
„Tikslai Vyriausybės pakankamai geri, bet, kaip visada, kyla klausimas, kur pinigai panaudojami, kur yra grąža?“ – sakė „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
G. Skaistė paskaičiavo: vien penki programos pažadai papildomai kainuotų 2 mlrd. eurų kasmet. Bet plano, iš kur šiuos pinigus paimti, nėra.
„Atrodo, kad prašoma pasirašyti tuščią čekį, nes ten daugybė pažadų, kuriems akivaizdu, kad pinigų neužteks“, – sakė G. Skaistė.
„Valstybės pinigai nėra abstraktūs, jie neatkeliauja iš niekur, tai žmonių uždirbti pinigai, todėl kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas, skaidrus ir orientuotas į realią naudą“, – teigė M. Sinkevičius.
Vien pensijų pažadai pareikalautų šimtų milijonų papildomų eurų.
„Ką siūlo mūsų Vyriausybė? Kelis eurus skurdo mažinimui. Skurdas atsiranda iš švietimo. Žmonės skursta, nes jų švietimo lygis prastas“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Dar brangiau kainuotų lengvata verslui – neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
„Turėjome pavyzdžių Estijoje ir Latvijoje, kur, įvedus tokį modelį, pelno mokesčio įmokos sumažėjo perpus. Kadangi 2,2 mlrd. – iš pelno mokesčio, pusės jo atsisakius, skylė atsivertų milžiniška“, – teigė G. Skaistė.
Net ir valdančiųjų stovykla pripažįsta, kad visų planų įgyvendinti nepavyks.
„Norai nesutampa su galimybėmis, taip švelniai pasakysiu“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Tačiau laikinasis finansų ministras mano, kad galima išlaviruoti. Tik teks apsispręsti, kurie pažadai bus pirmi.
„Priklauso, kiek norima dosniai kitas sritis finansuoti. Turi savo išteklius, juos valdai, jie riboti yra“, – sakė laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Gynyba ir demografija – prioritetai, kurie reikalingi šiandien, o visa kita turėtų augti kartu su bendru ekonomikos augimu“, – teigė G. Skaistė.
O ir taškytis pinigais – ne pats geriausias laikas.
Valstybės biudžete jau žioji milžiniška skylė. Šiemet išlaidos viršija pajamas 6 mlrd. eurų.
„Pas jus, šalyje pavadinimu Lietuva, išlaidos pernai biudžete 28 procentais viršijo pajamas. Tai, jei šalies būklę paimtume ir palygintume su kareiviu, jūs man primenate kareivį, į kurį pataikė 7 kulkos“, – sakė A. Bartkus.
Lietuvai vis daugiau kainuoja ir skolintis.
„Skolos aptarnavimas, skaičiuojama, kitais metais gali siekti vieną milijardą“, – sakė A. Sysas.
Dar Lietuvos bankas blogina ekonomikos augimo prognozę, kyla ir kainos. Metinė infliacija – 5,5 proc. Ekonomistai ragina kaupti lašinius ir rudeniui, nes gali laukti krizė.
„Rizika, kurią reikia sekti, bet kurios niekas negali prognozuoti, yra karo Irane atsinaujinimas. Kitų metų biudžetą reikia atsargiai planuoti, gali būti ir gerų naujienų, ir blogesnių“, – sakė A. Izgorodinas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
A. Izgorodinas sako, kad valdančiuosius išgelbėtų nebent viršplaninės pajamos. Atrakinti antrosios pensijų pakopos pinigai kilstelėjo vartojimą.
Šiek tiek daugiau leido surinkti ir degalų brangimas. Tačiau tai esą nebus reikalingi milijardai, o tik keliasdešimt milijonų.
Todėl A. Sysas sako, kad lieka išeitis didinti mokesčius.
„Ekspertai visi siūlo taisyti ne darbo jėgos, o turto ir prabangos mokesčius: nekilnojamojo turto, pajamų, šitoje srityje. Ar bus kas nors daroma, kol kas niekas apie tai nekalba“, – sakė A. Sysas.
A. Sysas už tai, kad pirmiausia mokesčiai didėtų turtuoliams.
(be temos)
(be temos)
(be temos)