Pasak šalies vadovo, verslas į bet kokius mokestinius pakeitimus visada žiūri neigiamai. Visgi, G. Nausėdos teigimu, tarp teikiamų valdančiosios daugumos siūlymų yra aspektų, kuriuos Prezidentūra sutinka pozityviai.

„Aš dar niekur negirdėjau, kad verslo organizacijos pasakytų, jog mokesčių reforma yra gėris. Būkime, taip sakant, teisingi – paprastai verslo organizacijos jau į patį mokestinių sąlygų keitimą visada žiūrės neigiamai. Jeigu dalis iš tų mokesčių yra susiję su mokesčių naštos didinimu, tai, be jokios abejonės, požiūris bus neigiamas“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Praėjusią savaitę 76 verslo asociacijos kreipėsi į Vyriausybę ir išreiškė savo prieštaravimus rengiamiems mokestiniams pakeitimams. Verslo atstovai prašo atšaukti planus didinti pelno, gyventojų pajamų mokesčius (GPM) – anot jų, padidinus mokesčius kiltų rizikų Lietuvos ekonominiam konkurencingumui.

Verslo asociacijų manymu, vien iš ekonomikos augimo būtų galima surinkti reikiamas pajamas didesniam gynybos finansavimui. Be to, pasiūlyta peržiūrėti ir optimizuoti valstybės išlaidas – tai, skaičiuojama, leistų sutaupyti iki 300 mln. eurų.

Įvertino teikiamus mokestinius siūlymus

Tuo metu vertindamas svarstomus siūlymus dėl mokestinių pakeitimų, prezidentas pastebėjo, kad tarp jų yra įgyvendintinų dalykų – pavyzdžiui, progresinis GPM.

„Iš to, kas yra pasiūlyta, yra tikrai diskutuotina ir aš sakyčiau ne tik diskutuotina, o ir įgyvendintina, – pajamų apmokestinimas progresiniu principu, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, o priklausomai nuo pajamų dydžio. Tarifų klausimas yra antrinis, mes visada galime susitarti dėl to, koks tas progresyvumas turėtų būti, kad, viena vertus, surinktume daugiau pajamų į biudžetą, kita vertus, kad nenukentėtų Lietuvos investicinis patrauklumas. Tai turi būti nustatoma tikrai ir politiniu, ir ekspertiniu susitarimu“, – kalbėjo prezidentas, pažymėdamas, jog veikiausiai valdančiųjų gretose bus sutariama ir dėl saldintų gėrimų apmokestinimui.

Tuo metu pirminį siūlymą dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, numatant 20 tūkst. eurų grindis, G. Nausėda vadina neadekvačiu.

„Kiti dalykai – neapmokestinamasis dydis nekilnojamajam turtui. Na, iš tikrųjų, ta suma, kuri buvo paskelbta, nežinau, ar kažkas tiesiog padarė meškos paslaugą, ar nutekino informaciją apie 20 tūkst. eurų, yra visiškai nepriimtina ir tai yra visiškai neadekvatu, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekonominę ir socialinę situaciją Lietuvoje, todėl turėtume kalbėti apie keletą kartų didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – savo požiūriu dalijosi jis.

Prezidentas taip pat patikino, jog nepritars siūlymams dėl individualios veiklos apmokestinimo tarifo.

Kita vertus, apibendrindamas dėstė jis, šių mokestinių pokyčių nereikėtų nei vadinti reforma, nei vertinti jų visų in corpore.

„Pirmiausia nevadinkime reforma to, kas dabar yra pasiūlyta. Taip, tai yra keletas priemonių, bet jos vis dėlto nėra visa apimanti mokesčių reforma. Na, ir pasinaudosiu visomis esančiomis galimybėmis tam, kad tikrai kenksmingi šitų pakeitimų elementai vis dėlto susidurtų su politiniu pasipriešinimu“, – apibendrino G. Nausėda.

ELTA primena, kad antradienį Seime posėdžiausianti koalicinė taryba ketina finalizuoti mokestinės pertvarkos siūlymus.

Pirminiame Finansų ministerijos siūlyme buvo numatyta NT kartelę mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau po antrojo darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, jog ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų. Neoficialiai kalbėta, jog valdantieji tariasi dėl 80 tūkst. eurų kartelės.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, taip pat numatoma taikyti naujus NT tarifus priklausomai nuo turimo turto vertės. Priklausomai nuo nekomercinio NT vertės, pirminiai siūlymai numatė, kad tarifai siektų nuo 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų vertės būsto) iki 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Tuo metu pelno mokestį ministerija siūlė kelti 2 proc. – stambioms įmonėms jį didinti nuo 16 iki 18 proc., smulkioms – nuo 6 iki 8 proc., tačiau parlamentarai teigė, kad linkstama jį siūlyti kelti vienu procentu.

Be to, teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami.

Taip pat esą išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį, tačiau neketinama kelti 15 proc. mokesčio tarifo dividendams.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.