Apie biurokratiją ir statybų tendencijas „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ pasakojo nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eriadas“ vadovas, Efektyvios valstybės komisijos narys Donatas Jurevičius.
– Ar biurokratiniai procesai Lietuvos miestuose skiriasi?
– Mūsų bendrovė dirba ne viename mieste. Dauguma vystytojų veikia Vilniuje, šiek tiek – Kaune ar Klaipėdoje. Ar susiduriame su skirtingu teisės aktų taikymu? Tikrai taip, tačiau greičiausiai dėl to, kad vystome skirtingo pobūdžio ir dydžio projektus, o skirtinguose miestuose dirba žmonės su skirtingu išsilavinimu ir patirtimi.
Kuo labiau į procesą įsitraukia pagrindiniai miesto vadovai, kuo daugiau jie siekia investicijų, tuo aiškiau ir paprasčiau dirba administracija bei visi kiti darbuotojai, stengdamiesi pasiekti priimtiną rezultatą.
Dirbdami įvairiuose miestuose jaučiame ir vietos vadovų įsitraukimą, ir jų nuotaikos įtaką kolektyvui. Kuo labiau į procesą įsitraukia pagrindiniai miesto vadovai, kuo daugiau jie siekia investicijų, tuo aiškiau ir paprasčiau dirba administracija bei visi kiti darbuotojai, stengdamiesi pasiekti priimtiną rezultatą.
– Vilniaus meras pasidžiaugė, kad nebeliko nė vieno pradelsto suderinimo. Ar iš tiesų situacija šiame mieste pasikeitė?
– Jaučiasi, kad Vilniaus meras gerai vadovauja ir matuoja rezultatus. Kad ir kur bebūtume, jaučiamas noras pasitikrinti, ar viskas tikrai taip blogai, kaip sakoma, ar jau pagerėjo.
Tai labai svarbu, nes Vilnius turi didžiausią projektų apkrovą – tiek pagal apimtį, tiek pagal sudėtingumą. Pavyzdžiui, Šiauliuose projektavome pastatą ir niekas nesitiki, kad iš karto viskas pavyks.
Normali praktika yra gauti pastabas iš įvairių institucijų ir į jas atsakyti. Šiauliuose mums tiesiog paskambino, nurodė tris nedideles pastabas, davė dvi dienas jas pataisyti, mes tai padarėme ir gavome leidimą statyti. Ar Vilniuje būtų tokia galimybė – galbūt.
– Kas labiausiai erzina vystytojų versle?
– Greitai besikeičiančios verslo aplinkybės – geopolitika, palūkanų normų pokyčiai, gyventojų nuotaikos, didžiųjų kaimynų partnerių sprendimų pasikeitimai.
Negalime sakyti, kad biurokratinė aplinka mūsų neveikia, tačiau ji yra labiau inertiška – prie jos verslas linkęs prisiderinti. Žinoma, norisi vis geresnių sąlygų, bet jeigu aplinkybė nekinta, verslas tiesiog prisiderina.
– Jei 40 procentų žmonių, kaip dabar planuojama, atsiims savo antrosios pensijų pakopos fondų santaupas, ar prognozuojate būsto pirkimo bumą?
– Jei tai būtų tik „linksmųjų kalnelių“ reakcija – žmonės atbėgtų, pirktų būstą ir išbėgtų – situacija būtų nepalanki. Bet manau, kad taip nebus.
Greičiausiai tai bus smulkesnio dydžio pinigai, kuriuos gyventojai išleis savo aplinkos gerinimui, pavyzdžiui, baldams, automobiliams, sveikatos priemonėms ar kitoms ilgai atidėliotoms reikmėms. Be jokios abejonės, tai yra pinigų įliejimas į rinką.
– Kokias matote tendencijas nekilnojamojo turto plėtros rinkoje?
– Kiekviena naujovė turi savo ciklą ir kolivingų periodas jau praeityje – proveržio šiuo metu nesitikima.
Dabar tikimasi, kad aktyviausia bus būsto plėtros sritis. Biurų rinka kol kas nėra tokia aktyvi, o prekybos ir kitų paslaugų objektų projektus sudėtinga įgyvendinti dėl išbrangusių ir užstatytų lokacijų. Dideli prekybos objektai dažnai turi ilgai ruoštis, bręsti ir formuotis, todėl jų vystymas užtrunka.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)