„Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln. (…) Tai negalime kalbėti apie technologijas, servisus, turizmą ar senelių namus, nes jų nebus kam prižiūrėti“, – teigė diskusijoje dalyvavęs advokatų kontoros „Tegos“ vykdantysis partneris Vilius Bernatonis.
Pirmojoje tyrimo sesijoje taip pat dalyvavo politologas Linas Kojala, teisininkė Dovilė Burgienė, ekonomistai Marius Jurgilas ir Dainius Vilčinskas, kino prodiuserė Marija Razgutė bei režisierius Ignas Miškinis, verslo atstovai Dalius Trumpa, Vladas Algirdas Bumelis, Augustinas Vizbaras ir Tomas Okmanas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
D. Misiūno teigimu, kalbant apie Lietuvos ateitį, dažnai piešiamas idealus paveikslas – auganti ekonomika, didėjančios užsienio investicijos, stipri tradicinė pramonė ir žemės ūkis, inovacijų lyderystė ir efektyvus viešas sektorius bei socialinės garantijos.
„Tačiau realybėje, šie tikslai susiduria su iššūkiais – demografine krize, geopolitinėmis grėsmėmis, technologijų dominavimu, didėjančia atskirtimi, produktyvumo mažėjimu ir biurokratizmu. Kitaip tariant, kiekvienas tikslas turi savo kainą“, – sakė jis.
„Todėl, diskutuojant apie šalies ateinančių dešimtmečių strategiją, būtina vertinti susidarančias įtampas tarp galimybių ir iššūkių: demografinę, struktūrinę, geopolitinę, socialinę ir struktūrinę. Sprendžiant šias įtampas, gimsta tikrieji strateginiai pasirinkimai, susiję ne tik su galimybėmis, bet ir su rizikomis“, – tęsė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Pirmosios tyrimo sesijos dalyviai sutarė, kad Lietuva nebegali augti vien darbo valandomis ar pigia darbo jėga, o našumas, vadybos kokybė, technologijų ir dirbtinio intelekto taikymas yra ne „prabangos temos“, o būtina sąlyga. Diskusijos metu skirtingų sričių atstovai taip pat išsigrynino, jog tradicinis ekonomikos plėtros modelis, paremtas darbo valandų didinimu ar pigia darbo jėga, Lietuvai nebeveikia.
„Du keliai yra: arba dirbt daugiau – 24/7, arba dirbti protingiau“, – teigė „Northway“ įkūrėjas V. A. Bumelis.
Diskusijos metu taip pat buvo išanalizuotos gynybos, švietimo, verslo, vadybos, technologijų, sprendimų priėmimo vietiniu bei nacionalinės valdžios lygmeniu temos. Nustatytas hibridinių grėsmių galimas poveikis ir išryškinti esminiai galimi pavojai.
Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą organizuoja nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbando save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priima sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.
Tyrimo metu bandoma išbandyti kelias galimas Lietuvos ateities vizijas.
Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos verslo konferencijoje šių metų vasarį.
(be temos)
(be temos)