Į darbą 4,5 tūkstančio šiauliečių kas rytą skubėti nereikia, nes nėra kur.

„Labai įvairių gyvenime situacijų yra, ir visus maut ant vieno kurpaliaus yra labai sunku“, – sakė vyriškis.

Tenka kartas nuo karto varstyti Užimtumo tarnybos duris.

„Šiaulių mieste nedarbas siekia 6,6 proc. Jei lygintume su šalies vidurkiu, jis yra 2 proc. punktais mažesnis – nedarbas šalyje šiuo metu siekia 8,6 proc.“, – aiškino Užimtumo tarnybos vyr. specialistė Ineta Naktinienė.

Vieni sunkiau, kiti lengviau, bet įsidarbina. Tačiau yra tokių, kuriems svarbiausia užsidėti varnelę.

„Gudrauja, nedirba ir dar pinigus gauna. Yra tokių, ir dar kitus darbus turi – eina, padirba“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visokių atvejų Užimtumo tarnybos darbuotojai sutinka“, – tvirtino I. Naktinienė.

Nepaisant to, kad Lietuva Europos Sąjungoje moka kone dosniausias išmokas bedarbiams, o darbdaviai skundžiasi, kad nebežino, iš kur gauti darbuotojų, siekiama išmokas bedarbiams dar padidinti.

„Yra chroniškas trūkumas darbuotojų, ir Lietuva su šituo iššūkiu susiduria ne vienintelė. Konkurencija dėl darbuotojų vyksta visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

„Užimtumas, pavyzdžiui, baldų sektoriuje, tekstilės pramonėje per pastaruosius du metus sumažėjęs po 4 tūkstančius kiekviename iš šių sektorių. Jau tose įmonėse yra netgi mažinamas darbuotojų skaičius“, – tikino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad gyvenimas eina į priekį – viskas auga. Bet ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad pinigai turi būti gaunami dirbant, o ne gaunant išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija norėtų kilstelėti tiek išmokų grindis, tiek lubas.

Nepaisant to, kiek uždirbai, nedarbo išmoka per mėnesį šiuo metu negali viršyti 1300 eurų. Tai yra maždaug pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Siūloma, kad bedarbiai galėtų gauti iki 70 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Šiuo metu tai būtų apie 1600 eurų, o mažiausia išmoka siektų apie 350 eurų.

„Kai stengiamės surinkti vis didesnes pinigų sumas, motyvuojant tuo, kad tai yra gynybos mokesčiai, aišku, keliamas klausimas – ar iš tiesų gynybai nukeliaus tie pinigai, ar nenukeliaus socialinėms reikmėms, ir lygiagrečiai didiname išmokas. Tai neatrodo labai solidžiai“, – M. Dubnikovas.

Nors išmokos didėtų, sąlygos jomis pasinaudoti būtų griežtesnės.

Per dvejus metus reikėtų išdirbti 12 mėnesių. Išmokas, kaip ir dabar, būtų galima gauti 9 mėnesius.

Dabar būtinas stažas, kurį reikia sukaupti, skaičiuojamas net tada, kai žmogus turi bedarbio statusą.

O tai leidžia jam per metus dirbti tik 3 mėnesius.

„Žmogus ištisai kažkokį pinigėlį gauna ir nebūtinai jam yra paskata sugrįžti į darbo rinką, uždirbti naują stažą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Tad siūloma stažą, kurį būtina išdirbti, skaičiuoti kitaip – neįtraukiant laiko, kai mokamos bedarbio išmokos.

„Išnaudojai devynis mėnesius – turi atidirbti dar 12 mėnesių ir vėl įgyji teisę į 9 mėnesius“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Išnaudojai devynis mėnesius – turi atidirbti dar 12 mėnesių.

Be to, išmokos dydis bedarbiams labiau priklausytų nuo prieš tai gauto atlyginimo ir valstybei sumokėtų mokesčių. Pastovioji dalis mažėtų, o kintamoji didėtų.

Pastovioji dalis sudarytų nebe ketvirtadalį, o tik 15 proc. nuo minimalios algos Lietuvoje.

Kintamoji mažėtų kas tris mėnesius: iš pradžių sudarytų 45 proc. bedarbio buvusio atlyginimo, vėliau – 35 proc., galiausiai mažėtų iki 25 proc.

„Perbalansavimas, jei didesnį indėlį padaręs žmogus gautų didesnę išmoką, pavyzdžiui, netekęs darbo, yra sveikintinas dalykas, bet bendras biudžetas turėtų išlikti tas pats“, – tikino ekonomistas.

Jei žmogui iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai, I. Ruginienė norėtų, kad išmokos jam būtų mokamos ilgiau nei kitiems – ne 9, o 15 mėnesių.

„Jei virš 60 – tai kodėl ne, o tie jaunesni – tegu ieškosi darbo“, – teigė moteris.

Anot ministrės, vyresniems darbą susirasti žymiai sunkiau.

„Norime sudaryti sąlygas, kad jie, nusivylę, iš karto nekristų į pensinę – priešlaikinės pensijos – sistemą, bet dar norime turėti viltį ir dėti pastangas, kad jie vis dėlto išliktų darbo rinkoje“, – aiškino I. Ruginienė.

Skaičiuoja, kad valstybės biudžetas nuo to nenukentės.

Neva atvirkščiai – jei įsidarbins, toks gyventojas toliau mokės mokesčius.

„Jie gali imti priešlaikinę pensiją ir jam mokėtume, tai taip ir taip išleisime pinigus“, – sakė I. Ruginienė.

„Didinant išmokas, keliame slėgį tiems žmonėms, kurie moka mokesčius ir dirba“, – kalbėjo ekonomistas.

Anot Valstybinės duomenų agentūros, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo apie 100 tūkstančių bedarbių – maždaug tiek, kiek gyventojų yra Šiauliuose.

Daugiau nei dešimtadalis, arba 11 tūkstančių, iš jų – jaunimas nuo 15 iki 24 metų.

O daugiau nei trečdalis, arba 38 tūkstančiai, darbo neturi jau ilgą laiką.