Norima atkurti dalį Klaipėdos didybės Pereiti į pagrindinį turinį

Norima atkurti dalį Klaipėdos didybės

2006-05-30 09:00

Norima atkurti dalį Klaipėdos didybės

Vietoje buvusių Buities rūmų tarp Herkaus Manto ir Šaulių gatvių planuojama pastatyti analogų Lietuvoje neturintį Vilhelmo pasažą.

Atkurs didybę

Pasaže įsikurs aukščiausios klasės „boutique“ tipo parduotuvės, prašmatnūs restoranai ir prabangūs apartamentai.

Ši koncepcija atspindės XIX-XX amžiaus laikmetį, kai šioje vietoje atsidarė žymiausi restoranai, kavinės, koncertų salės, parduotuvės, kino teatrai, kėglinės bei buvo įgyvendinta prestižinio Vilhelmo miesto su puošniais namų fasadais, prekybos namų vitrinomis, viešbučiais, pramogų pasilinksminimų vietomis idėja.

Teigiama, kad ši nauja Vilhelmo pasažo koncepcija dar labiau sustiprins šios miesto dalies patrauklumą tiek miesto svečių, tiek gyventojų akyse.

Leidyklos “Libra Memelensis” direktorius, jūrinio paveldo tarybos prie KVAD narys Kęstutis Demereckas atlikęs istorinę studiją ir surinkęs ikonografinę medžiagą nustatė, kad 2009 metais sukaks 200 metų, kai įkurtas Vilhelmo miestas – buvęs vienas iš Klaipėdos rajonų.

Vilhelmo miestas buvo tarp Plantacijos (dabar miesto parkas), Viršutinės g., Pievų g. (dabar J.Janonio) ir Liepojos vartų (dabar S.Daukanto ir Herkaus Manto gatvių sankryža).

Vilhelmo pasažą ketinama pastatyti Vilhelmo miesto 200 metų jubiliejaus proga. Taip būtų atkurta dalis buvusios Klaipėdos didybės.

Vilhelmo pasažo atkūrimo projektą vykdo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Gotardas“. Projekto investuotojai yra „ABL invest SA“ ir „Swikapital AG“.

Išskirtinė vieta

Apie šį projektą dienraščiui „Klaipėda“ papasakojo investicinės bendrovės „Agus Holding SA“ direktorius Gintas Bertašius.

- Kodėl būtent vietoj buvusių Buities rūmų nusprendėte statyti Vilhelmo pasažą?

- Todėl, kad mes investuojame tiktai į išskirtines vietas. Mes neiname ten, kur yra didelė konkurencija arba yra vadinamosios populiariosios vietos ir greiti pinigai. Mes einame prie vadinamųjų „ilgųjų“ pinigų. Tai yra projektai, kurie turi būti kokybiški, ilgalaikiai ir ši vieta kaip tik atitinka šiuos parametrus.

Čia kaip tik formuojasi komercinis miesto centras. Tai tikrai yra vienas iš Klaipėdos miesto centrų, Čia yra vieta, kuri sujungia dvi gatves, kur galima realizuoti pasažo idėją.

Pasažo idėjų pasaulyje yra daug. Kad ir pačioje Milano širdyje, galerijoje, kuri jungia Domo aikštę su La Scalos teatru, ji yra visa dengta, tai yra pasažas.

Ponai ir ponios galėdavo nebijodami lietaus ar drėgmės ateiti, atvažiuoti su karieta į aikštę, išlipti, paėjėti pasažu ir nueiti į teatrą. Ir čia Klaipėdoje yra toji vieta.

Čia mes turime du nuostabius viešbučius „Navalį“ ir „Radisson SAS“. Vadinasi, ponai ir ponios gali apsistoti šiuose viešbučiuose. Jie gali eiti į Klaipėdos koncertų salę. Todėl manau, kad būtent čia ir yra tinkamiausia vieta statyti pasažą.

Didelės investicijos

- Kas bus pasažo lankytojai ir pagrindiniai klientai?

- Pasažo lankytojai bus klaipėdiečiai. Tačiau pasaže paslaugas teiks užsienio firmos. Tai bus nauji vardai ir naujos paslaugos, atvežtos į šį miestą.

Mes, būdami trečiame pagal dydį Šveicarijos finansiniame centre Lugane, turime labai gerus ryšius su Italija, Prancūzija, Vokietija, iš kur galime pritraukti ir čia atvesti vardus, kurių Lietuvoje dar nėra.

- Kokio dydžio investicijas planuojate?

- Aš manau, kad vietoje Buities rūmų tarp Herkaus Manto ir Šaulių gatvių galima pastatyti 15 tūkstančių kv. m naudingo ploto. Senieji aukštingumai rodo, kad šioje vietoje buvo 3 – 4 aukštų pastatai. Mano nuomone, čia reikia investuoti apie 15 milijonų eurų (apie 53 milijonus litų). Nemaži pinigai, bet mes čia kalbame ne apie privačias lėšas, o apie investicinių fondų pritraukimą į šiuos projektus.

Patikimas miestas

- Kada jau galės prasidėti pirmieji darbai?

- Dabar mes pradėjome derybas su miesto valdžia. Paprašysime sąlygų detaliajam planui. Kai gausime atsakymą apie galimus tūrius, tada ir prasidės konkretus projektavimas ir konkrečios koncepcijos realizacija. Tikimės, 2009 metų pabaigoje Vilhelmo pasažas jau bus pastatytas.

- Kodėl investuoti pinigams buvo pasirinktas ne Vilnius, Kaunas, o Klaipėda?

- Visi pinigai ieško, kur yra geresnės investicijos sąlygos. Tai yra bankų teikiami kreditai, įstatymų ir valdžios pastovumas bei surastų partnerių patikimumas.

Mano nuomone, mes šiandien Klaipėdoje užpildome visas šias spragas. Mieste yra viskas stabilu.

Klaipėdoje planuojama ir daugiau investicijų

Šveicarijos kompanijos „Pamifid SA“ direktorė Natali Miloki (Nathalie Milocchi), atstovaujanti Lichtenšteino investiciniam fondui „Liberty real estate fund“, buvo atvykusi į Klaipėdą apžiūrėti, į kur būtų galima investuoti.

- Kaip vertinate Klaipėdos investicinę aplinką?

- Tai, ką pamačiau, paliko labai gerą įspūdį. Manau, kad tinkamiausia investicija Klaipėdoje būtų išskirtiniai gyvenamieji namai. Tai yra brangūs apartamentai turtingiems žmonėms. Būtent prabangių apartamentų ir trūksta mieste.

Į prekybos centrus investuoti neketiname, nes jie pas jus ir taip labai geri.

- Kokio dydžio investicijos planuojamos Klaipėdoje?

- Nuo 20 iki 50 milijonų eurų (nuo 70 iki 175 milijonų litų). Tokios investicijos planuojamos per artimiausius 3 – 5 metus. Pirmuosius darbus numatoma pradėti nuo šių metų liepos pirmos dienos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų