Iš kišenės

Nugyventuose namuose šildymas brangesnis

Laikraščio skaitytojas pasiguodė, kad, prasidėjus šildymo sezonui, kaskart gavęs sąskaitą už paslaugą patiria nemalonų jausmą ir nervinę įtampą. Ypač, kai susitikęs su gretimo daugiabučio namo kaimynu, gyvenančiu tokio pat ploto bute, sužino, kad pastarasis už šilumą moka mažiau. Tad klausia: kodėl, esant tai pačiai šilumos kilovatvalandės kainai, daugiabučių namų savininkai moka skirtingai?

Seni namai – blogi

Šilumos ūkio specialistai aiškina, kad sąskaitos už būsto šildymą dydį apsprendžia du pagrindiniai dalykai: suvartotos šilumos kiekis ir jos kaina.

Lietuvoje prieš 30-40 metų statyti daugiabučiai namai, ypač blokiniai, pasižymi blogomis šiluminėmis savybėmis: šilumai laidžiomis lauko sienomis (jų šiluminis laidumas daugiau kaip keturis kartus viršija normatyvinius reikalavimus), vėjo perpučiamais langais ir durimis, primityviomis atgyvenusiomis boilerinėmis, sąlygojančiomis vien šilumos nuostolius.

Į gyventojų klausimą, kodėl nereguliuojama šiluma, eksploatuotojai aiškina, kad šilumos centruose nėra reguliatorių. Jeigu būtų reguliuojama šilumos temperatūra, būtų galima ją palaikyti žemesnę nakties metu arba patalpose, kur nuolat nebūnama, ir tokiu būdu pataupyti. Eksploatuotojai aiškina, kad moderniam šilumos centrui įrengti reikia nemažai pinigų, kurių pagrindiniai daugiabučių “belaisviai” – pensininkai – neturi ir dėl mokesčių naštos baigia išsikvėpti. O ir niekas su jais nesitaria ir neaiškina, kaip sutvarkyti namo šilumos ūkį, todėl ir priversti mokėti už nuostolius.

UAB “Klaipėdos senamiesčio valdos” direktorė Elvyra Rakevičienė sakė, kad kiekvienas namas už šilumą moka nevienodai. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių: buto ploto, aukščio, radiatorių skaičiaus, karšto vandens suvartojimo, lauko temperatūros normatyvų, kiek namų aptarnauja šilumos centras, ar yra jame šilumos reguliatorius, kaip namas nugyventas, ar atnaujintas ir apšiltintas ir kt.

Pavyzdžiui, nors langai užima daug mažesnį plotą, palyginti su lauko sienomis, tačiau apskaičiuota, kad šilumos nuostoliai per langus – patys didžiausi: naujuose namuose per 1 kv. m lango prarandama šilumos tiek pat, kiek per 7 kv. m lauko sienų; senuose namuose dėl prastų sienų šiluminių savybių šilumos nuostoliai yra dvigubi.

Menkai prižiūri ir moka

Daugumos daugiabučių namų įranga susidėvėjusi ir prastai prižiūrima, jai atnaujinti pinigų neskiriama. Štai suomiai, mokėdami po 10 litų už buto kvadratinį metrą, per mėnesį 3 Lt skiria įrangos priežiūrai, 3 Lt – remontams, likusius – šilumos energijai.

O mes kartą per mėnesį sumokame už šilumą pagal skaitiklio rodmenis ir, kaip tie pinigai panaudojami, nieko nežinome. Gal šilumos ūkį eksploatuojanti bendrovė ką nors ir remontuoja, gal ką stato, bet informacijos nėra. O kai jos nėra, tai žmogus galvoja, kad niekas nedaroma, tai kam mokėti? Susidaro nepasitikėjimo eksploatuotoju uždaras ratas ir apie jį galvojama tik kaip apie “pinigų plėšiką”.

Šilumos ūkio specialistai aiškina, kad mažiau už šilumą mokama tuose namuose, kur šilumos centruose ir butuose yra šilumos reguliatoriai ir šilumos ūkiu rūpinasi šį darbą išmanantys ir sąžiningi prižiūrėtojai.

UAB “Sobo sistemos” meistras Valentas Juknys sakė, kad mokesčiui už šilumą daugiausia įtakos turi šilumos temperatūros reguliavimas. Ten, kur į namo šilumos centrą dažniau užeina šilumininkas ir reguliuoja šilumą, nuostoliai ir mokesčiai mažesni.

- Mūsų bendrovė aptarnauja tris namų valdas: “Paslauga būstui”, “Klaipėdos senamiesčio valdos” ir “Debreceno valdos”. Du kartus per savaitę – pirmadienį ir penktadienį – remonto brigados tikrina visų namų šilumos centrus ir reguliuoja temperatūrą. Mokestis už šilumą priklauso dar ir nuo to, kiek namas suvartojo karšto vandens, teisingo rodmenų deklaravimo, karšto vandens vamzdynų, sklendžių korpusų izoliavimo, patalpų sandarumo ir kt. Vienu metu gyventojai atjungdavo laiptinių radiatorius, kad reikėtų mažiau mokėti už šilumą. Bet toks “manevras” nepasiteisino – koridorių sienos dar labiau įšaldavo ir butams reikėjo daugiau šilumos. Netvarkingi gyventojai laiko atvirus laiptinių langus, duris, taip atšaldo koridorius ir nesusimąsto, kad toks elgesys turi įtakos mokesčiui už paslaugą. Žodžiu, nuo pačių gyventojų požiūrio į savo namą nemažai priklauso ir mokestis už paslaugas, - sakė V.Juknys.

Savivalda neveikia

Laikraščio skaitytojas viliasi, kad, priėmus naują Šilumos ūkio įstatymą, vartotojai galės griežčiau pareikalauti iš šilumos eksploatuotojų, už kokią priežiūrą jie gauna atlyginimus. Ne paslaptis, kad būna taip: balandį užsuko sklendes ir santechnikas šilumos centre nesirodo iki spalio. O algą atsiima kas mėnesį. Privatizuojant butus už investicinius čekius, nepaisant to, ar namas buvo vėjų perpučiamas, kiauru stogu, be langų, ar geresnės būklės, rūpestingai prižiūrėtu ar apleistu šilumos centru – visų kainos buvo vienodos. Dabar, kai reikia juos remontuoti, gyventojai neturi už ką. Vyriausybė teikia lengvatinį kreditą, bet tik namų bendrijoms ir ne už ačiū – jį reikės grąžinti. O savivaldybės specialusis fondas kol kas tik simbolinis.

- Miesto butų ūkio valdžia elgiasi labai gudriai: kai pradedi skųstis, kad butuose vėsoka, o mokėti reikia nemažai, kad esi nepatenkintas šilumos ūkio aptarnavimu, savivaldybės valdininkai pradeda aiškinti, kad gyventojai nesupranta, jog dabar yra ir namo – ne tik buto – savininkai. Apeliuoja į pilietiškumą, sąmoningumą, vardija įstatymus, Civilinį kodeksą, kad namu privalome rūpintis patys, kontroliuoti visus procesus. Primena teises: jeigu nepatinka administratorius arba šilumos ūkio prižiūrėtojas, galima nutraukti sutartį ir juos pakeisti. Ir mano savo darbą atlikę. Ką aš vienas galiu padaryti, kai dauguma namo gyventojų abejingi? Jie tiesiog pavargo nuo tokio gyvenimo ir nebeturi vilties ką nors pasiekti, - pasakojo žmogus.

Šilumos specialistai sako, kad teisingus santykius su energija sąlygoja trys veiksniai: tinkama įranga, jos efektyvus naudojimas ir energija, pirkta mažiausiomis kainomis. Pradėti patariama nuo svarbiausio dalyko – sutvarkyti šilumos sistemas ir pastatus.

Eksperimentas

Lengviau sekasi tiems, kurie susijungė į namų bendrijas. Nes tik jos šiandien gali pasinaudoti Vyriausybės lengvatiniais kreditais, savivaldybės specialiuoju fondu ir iš dalies išspręsti problemą.

Pastaruoju metu, siekiant užtikrinti efektyvesnę būsto priežiūrą ir pagerinti paslaugų kokybę, buvo privatizuotos įmonės, administruojančios daugiabučius gyvenamuosius namus. Mūsų mieste tokių jau yra trys: UAB “Paslauga būstui”, “Vingio valdos” ir “Buitis be rūpesčių”. Pirmosios šeimininkas dabar yra Namų aptarnavimo centras, įsigijęs pagrindinį akcijų paketą, likusių dviejų – “Rubikono apskaitos sistemos”. Pastaroji bendrovė ėmėsi konkrečių veiksmų ir abiejose namų valdose 1 centu sumažino teikiamų administravimo paslaugų kainą.