Ar patogu skraidyti iš mūsų oro uostų ir kokie esame keliautojai, pasakojo Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai Martynas Jaugelavičius.
– Kas antras lietuvis planuoja skristi lėktuvu – tai daug ar tiek, kiek įprasta?
– Apskritai matome, kad noras keliauti niekur nedingo ir, tikriausiai, kai vis dar Lietuvoje vyrauja tokie šalti, snieguoti orai, labiausiai nuotaiką pakelia ir širdį sušildo kelionių planavimas bei skrydžių bilietų pirkimas. Artėjant pavasariui ir aviacijos vasaros sezonui, norėjome geriau suprasti, ką galvoja mūsų tautiečiai, tad atlikome apklausą praėjusį mėnesį. Ji, kaip ir sakote, parodė, kad pusė lietuvių planuoja šiemet skristi lėktuvu. Absoliuti didžioji dalis jų planuoja tai daryti keletą kartų – du, tris kartus. Yra ir tokių, kurie planuoja keliauti kur kas dažniau. Mūsų rezultatai tą patį atliepia – noras keliauti niekur nedingo, o žmonės nori investuoti ne į daiktus, o į patirtis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Norėjau iš karto paklausti: ar nėra taip, kad kainos šitokios gundančios? Nes du, tris kartus leisti sau skristi tikrai nemanau, kad buvo įprasta prieš keletą metų, ypač prieš COVID-19.
– Turbūt mūsų priežastys, kodėl keliaujame, yra labai skirtingos ir individualios. Tačiau tikrai manome, kad padidėjusi skrydžių pasiūla, didėjantis Europos miestų skaičius, į kuriuos galima nuskristi tiesiogiai, taip pat prisideda prie noro keliauti. Per pastaruosius keletą metų čia, Vilniuje, atsirado ne viena nauja, ilgai laukta sostinė, pavyzdžiui, Praha, Budapeštas, Krokuva, netrukus vėl bus skrydžiai į Gdanską, Reikjaviką. Tikriausiai didėjanti pasiūla verčia susimąstyti, ar geriau investuoti į daiktus, ar į patirtis su draugais ir artimaisiais.
– Prieš COVID-19 nebuvo ir darbostogų, o dabar gali dirbti kur nors iš Balio ar Tailando. Žmonės ir dėl to dar skraido. O kokias šalis renkasi? Kokios šalys populiariausios?
– Atsižvelgiant į apklausą, kurią atlikome Europoje, matome, kad šiltieji kraštai yra tie, į kuriuos žmonės labiausiai ketina keliauti šiemet. Turbūt nenustebinsiu pasakydamas – Turkija, Italija, Ispanija, Graikija. Taip pat matome, kad patogus susisiekimas, ypač su Italija, dalinai sąlygoja, kodėl žmonės ten nori keliauti. Iš Vilniaus yra penkios kryptys į Italiją, iš Kauno – net šešios. Labai džiaugiamės, kad šią vasarą bus jau trečiasis sezonas, kai Graikijos nacionalinis vežėjas siūlo atrasti lietuviams dar neatrastas kitas salas jungiamųjų skrydžių dėka per Atėnų skrydžių centrą. Taip pat žmonės renkasi užsakomuosius skrydžius į tam tikrus kurortus, ypač Turkiją. Labai džiaugiamės, kad praėjusiais metais nauja kryptis iš Palangos į Turkiją, Antaliją, sulaukė milžiniško susidomėjimo, ir tie skrydžiai bus tęsiami šiemet. Tai unikali galimybė per vienas atostogas patirti dvi jūras – Baltijos ir Viduržemio. Kaip sakome, nuo jūros iki jūros.
– O iš tolimesnių kraštų apie Balį užsiminėte, apie Tailandą. Akivaizdu, kad tai populiarėja, ypač tarp jaunimo. Bet jei atmesime Italiją ir Turkiją – kur dar būtų galima išskirti kryptis, kurias lietuviai labai mėgsta?
– Konceptualiai ilgojo nuotolio skrydžiai yra tie, kurie viršija 3,5 tūkstančio kilometrų. Pavyzdžiui, tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus žiemos sezono metu į Tenerifę ir Gran Kanariją teoriškai laikomi ilgojo nuotolio skrydžiais. Tačiau kalbant apie darbostogas ar Aziją, žiemos sezono metu, kuris tęsiasi iki kovo mėnesio pabaigos, labai populiarios kryptys yra Japonija, Šri Lanka, Tailandas ir kitos tame regione. Dalinai tai sąlygoja labai patogus ir gerėjantis junglumas per pagrindinius Europos aviacijos centrus. Kuo patogiau ir greičiau galima ten nuskristi, tuo didesnis mūsų noras keliauti. Artėjant aviacijos vasaros sezonui, galima pasidžiaugti, kad junglumas tarp Lietuvos ir kai kurių svarbiausių aviacijos centrų – Paryžiaus, Miuncheno, Varšuvos – didėja. Tai reiškia, kad galite patogiau, greičiau ir turėti daugiau galimybių jungtis per tuos aviacijos centrus.
Aviacijoje yra trys pagrindiniai segmentai.
– Daugybė migrantų sugrįžta į Lietuvą, bet jūsų apklausoje figūruoja ir skaičiai, kokiais tikslais žmonės skraido – vieni atostogų, kiti aplankyti artimųjų. Kaip atrodo šis pasiskirstymas?
– Aviacijoje yra trys pagrindiniai segmentai: žmonės, kurie skrenda atostogų tikslais – nesvarbu, ar gulėti prie baseino, ar aplankyti muziejus; žmonės, skrendantys darbo ar verslo tikslais; ir vadinamasis „visiting friends and relatives“ segmentas – draugų ir artimųjų lankymas tiek užsienyje, tiek grįžtant į Lietuvą. Visi trys segmentai yra labai svarbūs. Natūralu, kad šalys, kuriose yra didžiausios lietuvių diasporos – Jungtinė Karalystė, Airija, Skandinavijos šalys, Vokietija, Olandija – rodo didžiausią paklausą keliauti. Miestai tose šalyse kiekvienais metais yra tarp populiariausių krypčių, nes yra natūralus poreikis keliauti į vieną ar kitą pusę.
– Pasakykite savo asmeninę nuomonę. Išrinkite geriausią kryptį, kur tarkime, būtų geras kainos ir kokybės santykis, neilgas ir dar tiesioginis skrydis. Kad rytoj atsisėstum Vilniaus oro uoste ir per porą valandų atsidurtum kur nors, kur smagu.
– Apskritai per 90 minučių iš Vilniaus oro uosto galima pasiekti nemažai krypčių. Paminėsiu Krokuvą – nuostabi kryptis istorijos, kultūros ir gastronomijos mėgėjams. Nuo pavasario turėsime atsinaujinančią kryptį į Gdanską, prie Baltijos jūros. Taip pat paminėsiu Taliną, Estijos sostinę – jau turime net du vežėjus, vyksta keli kasdieniai skrydžiai. Tikrai patogu, neaukojant daug atostogų dienų, net savaitgaliui nuskristi ir patirti naują miestą.
Naujausi komentarai