Opozicija: biudžetas kurs ne gerovę, o nelygybę tarp senjorų ir šeimų Pereiti į pagrindinį turinį

Opozicija: biudžetas kurs ne gerovę, o nelygybę tarp senjorų ir šeimų

Seimas galutinai patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą – vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų. Anot opozicijos, šis biudžetas kurs ne socialinę gerovę, o įtampas – esą pinigų pagailėta ir skurstantiems senjorams, ir šeimoms. Be to, valdžia nusprendė susirinkti didesnes įmokas iš žmonių, kurie negauna nuolatinių pajamų.

Simonas Gentvilas Jūratė Zailskienė

Daugeliui senjorų didesnė pensija itin svarbi, tad kitąmet iš „Sodros“ biudžeto pensijų didinimui teks net 7 mlrd. eurų.

Vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – 90 eurų ir sieks 810 eurų.

„Didės apie 12 proc. Manau, tai labai svarbu. Pensijos didės daugiau nei minimali alga ir padės mažinti skurdo rodiklius“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Jūratė Zailskienė

Tiesa, nors „Sodros“ santaupos siekia 1,5 mlrd. eurų, individualiai pensijos daliai paskirstys vos 90 mln. Tai reiškia, kad senjorų pensijos ir toliau smarkiai skirsis.

„Socialdemokratai žadėjo daugiau ir geriau, bet gavosi kaip visada – bendri augimai tokie patys kaip ir praėjusiais metais“, – tvirtino buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvai stovint ant demografijos bedugnės krašto, valdžia kitąmet didins ir vienkartinę išmoką gimus vaikui.

„Nuo sausio bus virš 800 eurų, o po birželio 1 d., gimus vaikui, šeima gaus 1053 eurų išmoką“, – komentavo J. Zailskienė.

Nepaisant to, šeimos liks tarp pralaimėtojų – socialiniam draudimui įmokės daugiau, nei iš jo gaus. Įmokos sieks 730 mln., o išmokos – 500 mln.

„Tos šeimos, kurios augina vaikus, gauna pinigus. Tačiau jos nesiekia pajamų, kurios buvo iki susilaukiant vaikelio, tad jų pajamos krenta“, – dalijosi buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Sodros“ pajamos kitais metais sieks 10 mlrd., o išlaidos – beveik 9 mlrd. eurų.

Įmokos didės ir savarankiškai dirbantiems žmonėms, mažosioms bendrijoms bei menininkams. Tiesiogiai tai palies apie 6 tūkst. gyventojų, o netiesiogiai – visus, kurie iš savarankiškai dirbančiųjų perka prekes ir paslaugas.

„Tai nulems, kad padidinsime įkainius už teikiamas paslaugas ir iš klientų paimsime sumas, kurios bus reikalingos įsipareigojimams įgyvendinti“, – tikino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Tiesa, su valstybės biudžetu dar neaišku. Policininkai, ugniagesiai ir pasieniečiai į Seimą atvyko be šypsenų. Vyriausybė jiems papildomai atrado 11 mln. eurų, tačiau susitarimas buvo kitoks.

Statutiniams pareigūnams algas „į rankas“ vidutiniškai norima kelti 110 eurų, tačiau realybėje visi pajus skirtingai.

„Mes turime problemą, nes kai kurie tarnybą ketina palikti jau kitais metais“, – teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Ineta Kursevičienė.

Simonas Gentvilas

Algų didinimo reikia esą maldauti, o dėl mokesčių surinkimo valdantieji žiūri itin laisvai. „Nemuno aušros“ lyderiui užprotestavus dėl biudžeto, atsirado nuolaidų. Seime po svarstymo pritarta nedidinti CO₂ dedamosios dyzelinui, žemės ūkyje naudojamiems gazoliams bei naftos dujoms.

„Tai prieš sveiką ekonomiką ir logiką. Toks pasidavimas R. Žemaitaičiui rodo, kad socdemai darys bet ką“, – kalbėjo Seimo narys Simonas Gentvilas.

Kam pajamos didės, o kas gaus nuolaidų kitų metų valstybės biudžete, Seimas galutinai apsispręs ketvirtadienį.