Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams regionuose skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Be atlyginimo siūlome ir papildomas naudas. Pradedant sveikatos draudimu, nemokamu maitinimu, vežiojimu į darbą iš Mažeikių, Ventos, Joniškio“, – pasakojo „VMG Akmenės baldų“ direktorius Ramūnas Miliauskas.
Negana to, nuolat reikia žiūrėti, kad jų kas neperviliotų.
„Šiais metais planuojame įdarbinti dar 180 darbuotojų, tai intensyviai jau dabar ieškome per socialinius tinklus, skelbimus“, – kalbėjo R. Miliauskas.
Įmonė baldus gamina ne tik Akmenėje, bet ir Klaipėdoje. Tiek čia, tiek ten darbuotojams moka vienodai.
„Vidutinis darbo užmokestis siekė apie 1 tūkst. 930 eurų. Aišku, atitinkamai nuo kvalifikacijos, tai žemiausios kvalifikacijos darbuotojai uždirba apie 1,3 tūkst. eurų“, – skaičiais dalinosi „VMG Akmenės baldų“ direktorius.
LNK stop kadras.
Vadinamosios dvi Lietuvos niekur nedingo. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad skirtumai tarp sostinės ir kai kurių savivaldybių yra milžiniški ir toliau auga.
„Gerokai globaliau stebima tendencija ir jos apgręžti visiškai, matyt, nepavyks“, – pripažino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Didžiausias algas gauna vilniečiai. Jų vidutinis atlyginimas daugiau nei 300 eurų viršija šalies vidurkį. O mažiausiai Lietuvoje uždirba Zarasų rajono gyventojai. Jų vidutinis atlyginimas nuo sostinės skiriasi daugiau nei tūkstančiu eurų popieriuje.
„Negirdėjau nusiskundimų iš darbuotojų, kad atlyginimai yra neadekvatūs darbui“, – akcentavo Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.
„Jeigu regioninė politika sėkminga su centrinės valdžios pagalba, tai lygiai taip pat sėkmingai ta infrastruktūra ir atlyginimai yra regionuose. Galime turėti didesnį atlyginimą už vidurkį netgi Vilniuje“, – sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Anot Zarasų rajono merės, situacija panaši jau keletą metų. Sako, kad savivaldybė stengiasi, bet rajonas tuštėja, nemažai bedarbių.
„Jei prieš daugelį metų buvo 25 tūkst., tai dabar jau nesiekiame 15 tūkst. Pripažinkime, kad išvyksta darbingo amžiaus žmonės“, – kalbėjo N. Guobienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ir panašiai daug kur – nei gyventojų, nei investuotojų.
„Regionuose lieka tik viešųjų paslaugų tam tikri centrai, tam tikros savivaldybės įmonės ar tam tikros sveikatos apsaugos, švietimo institucijos ir tai nėra gerai“, – pabrėžė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Anot Valstybės duomenų agentūros, pernai paskutinį ketvirtį atlyginimai regionuose augo net šiek tiek labiau nei sostinėje.
„Nuo žemesnės bazės augimas yra didesnis ir regionuose atlyginimai auga dėl labai objektyvių priežasčių, kurios yra apsprendžiamos atlyginimų didinimu viešajame sektoriuje“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
LNK stop kadras.
Nepaisant to, atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų vis tiek didėjo – dabar siekia 405 eurus. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo dar 10 eurų.
Akivaizdu, kad valstybės pastangos gaivinti regionus nepasiteisino. Kad ir ne viena dešimtis milijonų, skirtų jaunų šeimų būstams kompensuoti.
Iš to išlošė tik miesteliai kone besiribojantys su Vilniumi ar Klaipėda. Kraustytis atokiau nepaskatino.
„Jeigu bus sukurta tinkama paslaugų infrastruktūra, tai daugybė žmonių nevažiuos čia į Vilnių, kur tikrai yra iššūkiai: kamščiai, darželių trūkumas, mokyklų trūkumas“, – teigė S. Skvernelis.
Pernai metų pabaigoje atlyginimai labiausiai augo Palangoje, mažiausiai – Lazdijų rajone. Zarasų ir Joniškio rajonuose net sumažėjo.
Naujausi komentarai