Vis dėlto, palyginti su tokiomis šalimis kaip Švedija (indekse pasiekė apie 73 balus), matyti, kad finansinės sveikatos lygis dar neaukštas. Pagrindinė priežastis – atotrūkis tarp augančių pajamų ir finansinių žinių. Nors gyventojų finansinės galimybės vertinamos gana palankiai, finansinių žinių rodiklis išlieka žemesnis ir per pastaruosius metus beveik negerėja.
Trūkstant žinių apie taupymą, investavimą ar rizikų valdymą, finansiniai sprendimai dažnai priimami neįvertinus ilgalaikių padarinių. Be to, mažesnis finansinis raštingumas didina pažeidžiamumą – tiek kalbant apie pasirengimą netikėtoms situacijoms, tiek apie apsaugą nuo finansinių sukčiavimų, kurie pastaraisiais metais tampa vis sudėtingesni.
Dar vienas svarbus aspektas – skirtumas tarp kasdienio finansinio stabilumo ir ilgalaikio saugumo. Nors net 84 proc. namų ūkių nurodo, kad jų pajamos viršija išlaidas, tai dar nereiškia, kad jie yra finansiškai apsaugoti. Tik apie 43 proc. gyventojų turi bent trijų mėnesių finansinę pagalvę, o daliai netikėtos išlaidos vis dar galėtų sukelti rimtų sunkumų.
„Swedbank“ kviečia įsivertinti savo finansinę sveikatą, atliekant visiems prieinamą dešimties klausimų testą www.finansinesveikata.lt.
Naujausi komentarai