„Magistralėje A1, likus kažkur 140 km iki Kauno, už Kryžkalnio atsiradusios gal penkios kelio atkarpos, kuriose asfalto danga sutrūkinėjusi ir iškilusi kaip kokia „tarka“. Kas nutiko? Sausio pradžioje dar tokių baisių atkarpų nebuvo. Nejaugi čia nuo šalčio?“ – stebėjosi vienas portalo „Delfi“ skaitytojų.
Jis taip pat domėjosi, kada minėtos atkarpos bus sutvarkytos ar bent sudėti ženklai, ribojantys greitį, nes gali pasipilti avarijos arba vairuotojai apgadins savo padangas bei ratus.
„Gėda – pagrindiniame kelyje tokia nesąmonė“, – pridūrė skaitytojas.
Į redakciją kreipėsi ir dar vienas vairuotojas, kuris dažnai važiuoja kita kryptimi – Vilnius–Klaipėda, tačiau ir jis stebėjosi panašioje vietoje atsiradusiais kelio trūkumais.
Tik pyst – kerti ratu į duobę ar „tarką“, subarška visa mašina.
„Dažnai tenka važiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą pagrindine šalies magistrale A1. Viešumoje vis kalbama, kad tie mūsų keliai vis remontuojami, vis tvarkomi, vis gerėja būklė. Bet realybė tokia, kad kaip tik naujas metų laikas – taip tie keliai tampa vienu ilgu kliūčių ruožu.
Vasarą lydosi nuo karščio, žiemą deformuojasi, trupa nuo šalčio. Nepaisant to, kad magistralės yra išvagotos sunkiojo transporto provėžų ir važiuoti lengvuoju automobiliu pirmąja juosta gali tik savižudžiai, dabar paspaudus šalčiams lenda kitos bėdos – asfaltas magistraliniame kelyje ima trupėti, veriasi didelės duobės aštriais kampais, ištisi ruožai, kur jausmas, lyg važiuotum legendine „betonke“, automobilį tiesiog krato. Įspėjimų apie tokias vietas nėra – važiuoji 100–110 km / val., tik pyst – kerti ratu į duobę ar „tarką“, subarška visa mašina, gerai, jei pasiseka ir neprakerti padangos, bet gali taip ir nuo kelio nuskrist, užsimušti, kitą užmušti. Apie automobilio remontus po to net nekalbu – kelius prižiūrinčių įmonių biurokratai savo valdiškas mašinas už valdiškus pinigus remontuoja, jiems gi kas“, – piktinosi vilnietis Artūras.
Kelininkai tikina iš vairuotojų ar kitų institucijų nusiskundimų negavę, tačiau patys pastebėję atsiradusius trūkumus, kurie – natūralūs, o eismo įvykių ar automobilių apgadinimų dėl pažaidų taip pat nėra fiksuota.
„Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ yra fiksavusi dangos deformacijas, kurioms įtaką padarė žiemos įšalas. Pažaidos daugiausia fiksuotos nuo 203 iki 240 kilometro ruože. Norime akcentuoti, kad skersiniai iškilimai ir panašios pažaidos senoje dangoje yra dažnas reiškinys įšalo metu, visos pažaidos stebimos, pažaidoms viršijus kritinę ribą, jos yra tvarkomos laikinais mišiniais, o nusistovėjus teigiamai temperatūrai ir nelikus įšalo – frezuojama ir tvarkoma danga visu kelio juostos pločiu. Minėtų pažaidų tvarkymas numatytas pavasarį“, – komentare portalui „Delfi“ nurodė įmonės „Via Lietuva“ atstovas Vytenis Radžiūnas.
Papildomų ženklų ar greičio apribojimų tuose ruožuose, kuriuose šaltis išlaužė asfaltą kol kas nėra numatyta. Anot V. Radžiūno, eismo saugos priemonių bus imtasi, jei pažaidos viršys kritinę ribą ir kels pavojų saugiam eismui, o kol kas tokių indikacijų nenustatyta.
Be to, jis pridūrė, kad visi pažeidimai dėl įšalo atsirado ruožuose, kuriuose asfalto danga yra sena ir jau susidėvėjusi bei pabrėžė, kad tai yra dažnas reiškinys tokio tipo dangose.
(be temos)
(be temos)
(be temos)