PARADOKSAS: PARDUOTUVĖSE PIENAS BRANGSTA, BET KARVES LAIKANTYS ŪKININKAI BANKRUTUOJA

Veiveriuose gyvenantis ūkininkas Kęstutis laiko karves ir mėsinius bulius. Vyras šį darbą dirba daugiau nei 30 metų. Tačiau šiemet dėl prastėjančios ekonominės situacijos ūkį priverstas uždaryti, praneša LNK.

„Aišku, kad gaila. Žemės ūkio politika prie to privedė“, – apgailestavo ūkininkas Kęstutis Lapinskas.

Ūkininkas sako, kad išgyventi nebeįmanoma dėl mažėjančios pieno supirkimo kainos. Paradoksalu- kai parduotuvėse pieno produktai brangsta, ūkininkai bankrutuoja.

„Už kiek dabar parduodate litrą pieno?“ – teiravosi žurnalistė.

„Šiai dienai už 39 ct. Stebima kainų mažėjimo tendencija“, – niūrių perspektyvų neslėpė ūkininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atrodo, ūkininkas gauna tuos 39 centus. Bet už elektrą reikia mokėti dešimteriopai. O kiek už kurą Trąšos – 1400 Eur“, – guodėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tokie ūkių uždarymai esą normalūs procesai.

„Pienininkystės ūkiai persitvarko, restruktūrizuojasi. Kadangi Lietuvos pieno ūkių pagrindinis specifiškumas yra tai, kad vyrauja smulkūs, maži ūkeliai ir jie po truputį traukiasi iš gamyklos“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Ūkininkai tikino, kad paramos bent išgyvenimui gauti sudėtinga.

„Europinė parama yra praktiškai nepasiekiama. Nesu jaunas ūkininkas, baigiu šeštą dešimtį ir niekaip nesurenku tų konkurencingų balų. Nes ten reikia būti arba kooperuotam nariui, arba ūkis turi būti ekologinis“, – sakė K. Lapinskas

ŽŪM sako, kad norėdami išsigelbėti, ūkininkai turėtų investuoti patys.

„Tikslingiausia daryti investicijas į energetinį, veiklos valdymo efektyvumą. Matome, kad pritaikyti verslo principai ir verslo standartai duoda didžiausią rezultatą“, – tikino žemės ūkio viceministras.

Dauguma ūkininkų – vyresni, tad jie negauna didesnių paskolų, nes dėl amžiaus neatitinka kriterijų. O jaunimo žemės ūkyje – mažai.

Jaunimo, kurie melžtų karves, nematėme. Statistika rodo, kad jie tikrai tuo neužsiima.

„Milijardą duodame skaitmenizacijai, pramonei. Tai ir jauniems ūkininkams būtų galima sudaryti sąlygas, kad jis kaip žmogus galėtų gyventi, gaminti. Lietuvai reikės to pienuko“, – įsitikinęs J. Vilionis.

„Lankėme ūkininkų šeimas iki 40 metų. Pagrinde – augalininkystė, laiko mėsinių galvijų. Jaunimo, kurie melžtų karves, nematėme. Statistika rodo, kad jie tikrai tuo neužsiima“, – pasakojo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.

Apie veiklos stabdymą kasdien praneša vis daugiau ūkininkų.

„Pažiūriu į karves ir man jų tiesiog gaila. Kitą kartą ir ašara nubėga dėl to, kad reikės su jomis atsisveikinti. Jos mano ramybė, paguoda“, – guodėsi ūkininkė Nijolė Litvaitienė.

Kasmet karvių sumažėja po 10 tūkst., o ūkių – po 3 tūkst. Dėl karvių sumažėjimo, pieno produktus tenka atsivežti iš svetur.

„Patys per mėnesį pagaminame po 105 tūkst. tonų pieno, o 45 tūkst. atsivežame iš Latvijos ir Estijos. Situacijai negerėjant, pieno produktai gali dar labiau brangti“, – tikina Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas.

„Jie dabar mums kainą 3 ct numažino, gal rytoj numažins dar 6 ct. Visa tai daroma karvutės sąskaitą. Juk tuomet jai negalėsiu duoti sojos, rapsų, mineralų“, – galimas bėdas vardino J. Vilionis .

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra likę 210 tūkst. karvių.