Įrengiamas keturių kambarių kotedžas Vilniuje ką tik pateko į nekilnojamojo turto rinką. Savininkas jį parduoda šeimai, norinčiai gyventi arčiau gamtos.

„Kažkas skiriasi, kažkas numirė, gimė, kažkas pagerino sąlygas, kažkas pablogino, kažkas gavo naują darbą, naują galimybę nusipirkti. Tų priežasčių, kodėl žmonės keičia savo būstą, labai daug“, – pasakojo „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Keičiasi poreikis, o su juo atsiranda ir pareiga. Pardavus butą ar namą, reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

„Ką gyventojams reikia žinoti, kad pardavus turtą labai didelę dalį reikės atiduoti valstybei“, – priminė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Dabar mokestis sudaro 15 proc. nuo uždirbto pelno iš parduoto būsto. Tačiau kitąmet Finansų ministerija siūlo šį mokestį drastiškai didinti. Tarifas varijuotų nuo 20 iki 36 proc.

LNK stop kadras.

„Tai yra drakoniškas šuolis, ir rinka to nesuprastų“, – tvirtino „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Buhalterė teigia, kad tai baisiau nei nekilnojamojo turto mokestis. Pardavus būstą, gyventojams šviečiasi valstybei atiduoti ne kelis, o net keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Liaudiškai kalbant, tarkime, 200 tūkst. eurų pelnas – tai dabar mokate nuo pelno 30 tūkst. eurų Gyventojų pajamų mokestį (GPM), pritarus pakeitimams, jums reikės mokėti beveik 49 tūkst. eurų GPM, tai beveik 19 tūkst. eurų brangiau“, – aiškino D. Čibirienė.

„Įsivaizduokite, kokį pastatą arba būstą, namą turite parduoti, kad uždirbtumėte 200 tūkst.? Kiek kainavo toje vietoje pastatyti jį ar įsigyti?“ – svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (LSDP) Algirdas Sysas.

LNK stop kadras.

Valdančiųjų atstovas ramina: tokių didelių sumų eilinis lietuvis nemokės. Mat mokestis įsijungia nuo būsto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. Pavyzdžiui, žmogus nusipirko butą už 80 tūkst. eurų, o po kurio laiko pardavė jį už 90 tūkst. Mokestis skaičiuojasi tik nuo skirtumo – 10 tūkst.

„Neįsivaizduoju, kad būtų tokie pelnai už parduotą būstą, kad reikėtų mokėti šimtus tūkstančių. Gal baimės akys didesnės nei yra reali tikrovė“, – sakė A. Sysas.

Finansų ministerija LNK žinioms patikina: nenaikins ir jau dabar taikomų išimčių. Mokestis negresia tiems, kurie būste deklaravo gyvenamąją vietą pastaruosius dvejus metus. Arba pajamas panaudojo kitam būstui įsigyti. Mokesčio neskaičiuoja ir už gyvenimo mačiusį, 10 metų ir senesnį būstą.

„Yra daug išimčių, ir man atrodo, kad bandoma surasti keistų priežasčių, kad nieko nedaryti Lietuvoje“, – tvirtino A. Sysas.

Bet lengvatos gali ir neįsijungti – užtenka parduoti butą, kuriame nedeklaruota gyvenamoji vieta.

„Tai viskas, lengvatos neįsijungia, ir skaičiuojame, koks pelnas uždirbtas“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad čia gali likti nuskriaustų net ir vienintelį būstą parduodančių gyventojų, šįkart opozicijai neužkliūna.

„Paprastiems gyventojams, kurie parduoda nuosavą būstą, kažko baimintis nereikėtų. Tai svarbu, kad ir išliktų tie principai“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

Ekspertas teigia, kad reaguos ir nekilnojamojo turto rinka. Jau dabar parduoti neskuba, o kitąmet būsto sandorių gali įvykti dar mažiau.

„Atsiras daugiau paskatų arba atidėti sprendimą parduoti, stabdys pačio nekilnojamo turto rinką, arba dar blogiau – pradės trauktis į šešėlį, atsirastų gryni pinigai apyvartoje“, – tikino „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Anot buhalterių asociacijos, už parduotą butą gali tekti sumokėti ne tik notarams, bet dar ir pridėtinės vertės mokestį.

„Bendroje sumoje gali būti, kad turint pelningą sandorį, jums reikės 50 proc. atiduoti valstybei“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Valdantieji neturi atsakymo, ar žada atsižvelgti, daryti daugiau nuolaidų.

„Negalėčiau dabar nei gąsdinti, nei nuraminti žmonių“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (LSDP).

Mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai gyventojai, pardavę būstus, deklaravo beveik 271 mln. pajamų ir turėjo sumokėti 41 mln. gyventojų pajamų mokesčio.