Seimas pakluso prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė jos siūlomas Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurios leidžia žvejybos kvotą gauti tik penkeriems metams ir ją įsigyti tik aukcione.

Už balsavo 80 Seimo narių, prieš - 6 parlamentarai, o susilaikė 18 Seimo narių.

Praėjusių metų pabaigoje po audringų ir ilgų diskusijų priimtos pataisos numatė, kad žvejybos kvota įmonei būtų išduodama 15 metų su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Prezidentė pasiūlė teisę į žvejybos kvotą suteikti kur kas trumpiau - ne ilgiau nei penkeriems metams, o užtikrinant sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į ją perleisti tik aukcione, bei pareikalavo griežtinti taisykles, už kurių pažeidimą įmonė prarastų teisę įsigyti kvotų.

Liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas pareiškęs, kad labiausiai Seime ginčių sukėlusios pataisos prezidentei neužkliuvo, pabrėžė, kad siūlomas žvejybos kvotos terminas nėra geras nei Seimo, nei prezidentės variantas. E.Gentvilas siūlė žvejybos kvotas suteikti iki 15 metų - atsižvelgiant į gaudomas žuvis.

Seimas žvejybos priežiūrą gėluose vandenyse iš Aplinkos ministerijos yra perdavęs Žemės ūkio ministerijai. Prezidentė šios nuostatos nevetavo.

Būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija prezidentė pasiūlė atsisakyti - jie esą turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.

Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė pareiškė, kad dabar verslinė žvejyba apmokestinama per mažai. „Neatitinkantis tikrovės apmokestinimas. Reikėtų atkreipti tai Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį“, - sakė  ji.

Kaimo reikalų komitetas narys socialdemokratas Bronius Pauža suabejojo prezidentės pataisų teisiniu svoriu: „Seimo teisininkai nurodė 15 pastabų“

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas prognozavo, kad prezidentės siūlomas 5 metų leidimo žvejoti terminas neskatins investuotiį žvejybą ir vandens telkinių įžuvinimą.

„Jokios perspektyvos investuoti į telkinį, nes po 5 metų jis gali prarasti kvotą žvejoti tame telkinyje“, - teigė parlamentaras.

Šiuo metu Lietuvoje žvejams verslininkams leidžiama žvejoti 10-yje didžiausių šalies ežerų, Kuršių mariose ir  37 ežeruose, kur yra specializuota žvejyba. Aplinkos ministerijos duomenimis, vidaus vandenys, kur galima verslinė žvejyba, sudaro 45 proc. visų vidaus vandenų ploto.