Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka penktadienį pristatė tarpinstitucinės darbo grupės, vertinusios Valstybinio plėtros banko steigimą, išvadas. Tarp darbo grupės siūlymų – trys kryptys, kuriomis Valstybinis plėtros bankas galėtų būti steigiamas.

„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Vieną jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva – holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu“, – žurnalistams sakė viceministrė.

„Dar viena alternatyva – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas“, – pridūrė J. Rojaka.

Darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia nuodugnesnės analizės siekiant išrinkti optimalų sprendimą.

„Pasiūlymas Vyriausybei – kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo bei mažmeninių finansinių paslaugų klausimų. Europos Komisijos ekspertai galėtų pateikti skirtingus variantus, bet šiuo metu šie variantai yra labiausiai realistiški“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, brangiausiai kainuotų naujo Valstybinio banko steigimas.

„Kiekviena alternatyva turi savo privalumų ir trūkumų. Brangiausia, tikėtina, yra trečioji alternatyva. Naujo banko steigimas arba įsigijimas. Ši alternatyva yra kone ilgiausiai įgyvendinama, labai imli laikui, kadangi reikalauja visiškai naujo teisinio reguliavimo.

Kalbant apie konsolidavimą ir holdingą, konsolidavimas turi aiškų privalumą dėl vieno langelio veikimo principo. Taip pat ra galimybė sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti investicijas, užpildyti šiuo metu egzistuojančias nišas. Holdingas išlaiko panašius privalumus, išskyrus vieno langelio principą. Bet harmonizavimas ir gerosios praktikos dalinimasis būtų išlaikomas tiek konsolidavimo, tiek ir holdingo variante“, – kalbėjo J. Rojaka.

Viceministrės teigimu, paslaugas gyventojams greičiausiai galėtų teikti tik įsteigtas bankas.

„Jei kalbėtume apie dabartinių nacionalinių plėtros įstaigų sujungimą, konsolidavimą arba holdingo atveju, vis tiek kalbėtume apie prieinamumą smulkaus ir vidutinio verslo, ne apie mažmeninę rinką. Bankas pareikalautų ir intervencijos į mažmeninę rinką“, – teigė J. Rojaka.

Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.

Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Vienintelis šiuo metu parduodamas bankas yra Medicinos bankas.