Nekilnojamąjį turtą (NT) šiuo metu sunku parduoti ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei. Ši dažniausiai paveldi mirusių vienišų gyventojų būstus, kurie neretai būna virtę landynėmis.

Simbolinės kainos

1 kambario butas bendrabutyje Šiauliuose – už 4 tūkst. litų, 1 kambario butas Elektrėnuose – už 30 tūkst. litų, tokio paties dydžio butas Kėdainiuose – už 25,7 tūkst. litų, 37 kv. m. ploto butas, šildomas krosnimi, Kaune – už 37 tūkst. litų, 2 kambarių butas Vilniuje – už 90 tūkst. litų, sodo namelis Vilniaus rajone – už beveik 100 tūkst. litų.

Tai tik keli NT objektai, kuriuos aukcionuose ar konkursuose mėgina parduoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Šie būstai dažniausiai valstybei atitenka kaip paveldėtas turtas, rečiau butai būna konfiskuoti ar pripažinti bešeimininkiais.

Laukia paveldėtojų

Lietuvoje dar pasitaiko atvejų, kai mirus vienišam asmeniui, paveldėtojų neatsiranda ir velionio turtą paveldi valstybė. Apie bešeimininkį būstą mokesčių inspektoriams dažniausiai praneša komunalinių paslaugų įmonės. Jos informuoja apie augančias skolas už komunalinius mokesčius, kurių pareikalauti nėra iš ko, nes šeimininkai mirę.

VMI tokį palikimą gali priimti tik po 18 mėnesių, o per tiek laiko skolos už komunalines paslaugas dar padidėja. Pagal įstatymus į turtą gali pretenduoti šešios įpėdinių eilės, iš jų kiekviena eilė turi tris mėnesius palikimui priimti. Galimų paveldėtojų nei notarai, nei VMI specialistai neieško – asmenys, norintys perimti paveldėtą turtą, patys turi tuo pasirūpinti ir įrodyti, kad gali pretenduoti į mirusio artimojo būstą. Tiesa, VMI tinklalapyje galima rasti skelbimų, kuriuose kviečiama atsiliepti į apskaitą įtraukto galbūt bešeimininkio turto savininkus ar asmenis, turinčius turtinių teisių į paminėtus butus.

Pirkėjų eilių nėra

Nors VMI siūlomo NT kainos, iš pirmo žvilgsnio, – žemesnės už rinkos, aukcionuose daug potencialių pirkėjų nesulaukiama.

"Turtas parduodamas labai vangiai. Tai atspindi bendrą ekonominę padėtį. Žmonės neturi galimybių pasiskolinti pinigų iš bankų ir neperka NT taip aktyviai kaip anksčiau. Sakykim, 2007-aisiais NT paklausa buvo kur kas didesnė, – dienraščiui sakė Kauno AVMI viršininko pavaduotojas Gintautas Muznikas.

Kad NT paklausa itin sumažėjusi, patvirtino ir Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas.

Kiek greičiau pavyksta parduoti, pavyzdžiui, dalį buto ar kambarį bendrabutyje – šis turtas pirmiausia siūlomas bendraturčiams, kurie neretai ir nuperka šalia savo būsto esančias patalpas.

"Užkeikti" objektai

Tačiau kai kurių butų nepavyksta parduoti metų metus. Vieni tokių "užkeiktų" objektų – Jonavos rajone Rukloje esantys butai. Juos pavadinti gyvenamaisiais būstais net ne visada verčiasi liežuvis: nuniokoti, be langų, net be radiatorių, santechnikos įrangos butai netraukia pirkėjų net už simbolinę sumą.

"Tokį turtą privaloma saugoti. Kartais tenka ir langus užkalti. Be to, iš valstybės lėšų reikia mokėti ir mokesčius", – pasakojo G.Muznikas.

Tvarkingi butai – retos išimtys. Dažniausiai valstybei atitenka kuklūs butai, kuriems būtinas kapitalinis remontas. VMI atstovų nestebina ir landynėmis virtę butai, kuriuose gyveno stikliuko mėgėjai.

Iškabina skelbimus

Pradinė parduodamų butų kaina nustatoma pagal NT registre fiksuotą kainą. Tačiau jeigu suniokotas būstas akivaizdžiai neatitinka registro kainos, VMI gali kviesti nepriklausomus turto vertintojus, kad jie nustatytų rinkos vertę. Už šias paslaugas taip pat tenka mokėti.

Jeigu turto nepavyksta parduoti per pirmą aukcioną, per antrą būsto kaina mažinama. Jeigu net ir sumažinus kainą neatsiranda pirkėjas, skelbiamas konkursas – jo dalyviai vokuose pristato paraiškas, kuriose siūlo turto kainą.

Kai ir tuomet nepavyksta parduoti turto, skelbiamas tiesioginis pardavimas, kai VMI specialistai skelbimus iškabina seniūnijose, namų laiptinėse ir pan.

Parduodami ir kailiukai

VMI tenka pardavinėti ir kitus pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose bei nutarimus administracinėse bylose valstybės konfiskuotus turto objektus, nusikalstamu būdu įgytas ir valstybės perimtas pinigines lėšas, automobilius, kompiuterius, įkalinimo įstaigose randamus mobiliuosius telefonus ir t. t.

Pavyzdžiui, Vilniaus AVMI skelbė konkursą įsigyti baldų komplektą (323 litai), fotelį (100 litų), rašomąjį stalą (72 litai), sofą (136 litai), kanceliarinių prekių, kurių vertė nuo kelių iki keliasdešimt litų, ir net 693 vienetų gerai išdirbtų ilgaplaukių audinių kailiukų.

Vilniaus AVMI Nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėja Irina Gavrilova tvirtino, kad šio turto kainą teisės aktų nustatyta tvarka nustato perduodančio asmens, mokesčių inspekcijos ir turtą parduodančios įmonės atstovai. Prireikus gali būti pasitelkiami ir turto vertintojai. Kaina nustatoma atsižvelgiant į turto kokybę, prekinę išvaizdą, realizavimo terminus, prekės specifiškumą, rinką ir kitus požymius.

Jeigu paaiškėja, kad turto išlaikymo ir saugojimo išlaidos viršija turto kainą, sprendžiamas klausimas dėl turto pripažinimo atliekomis. Toks turtas dažniausiai sunaikinimas.