Vakarų Lietuvos sostinės raida

Pavojinga zona virs poilsio parku

Pinigais neparemtos architektų vizijos gali likti utopija

Neprižiūrimuose plotuose riogso metalo laužu virtę atrakcionai.

Šiandien, po 20 dienų, skirtų visuomenės pasiūlymams surinkti, rengiamas viešas susirinkimas poilsio parko detaliajam planui svarstyti.

Sunykęs ar sunaikintas?

Prieš gerą dešimtmetį buvęs populiarus miesto poilsio parkas dabar sunykęs. Šiandien parko įranga susidėvėjusi ir sunaikinta, buvusi atrakcionų teritorija apleista, neturi estetinio vaizdo. Miestiečiai neturi patogios poilsio vietos, nes dabar ten užsukę jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai.

Apie parko atgaivinimo problemas kalbama jau ne vieneri metai, tačiau dėl įvairių objektyvių priežasčių reikalai nejudėjo iš vietos. Pasak Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, šis parkas niekada neturėjo aiškiai suformuotos teritorijos (žemės sklypų ribų). Tik sutvarkius šiandien galiojančią teisinę bazę, galima pradėti galvoti apie perspektyvą ir ieškoti investuotojų.

Departamento direktorius pateikė įdomių faktų: pirmas tuometinio vykdomojo komiteto sprendimas įkurti Kultūros ir poilsio parką priimtas 1948 m. ir jam buvo skirta 25 ha plotas; antras sprendimas – 1954 m., 43,7 ha.

Buvo numatyta įrengti vasaros kino teatrus, šokių aikštelę, restoraną, atrakcioną, promenadų alėją, fontanus, cirko, sporto, kitų pramogų ir prekybos sektorius. Ilgainiui miesto valdžios sprendimų daugėjo, tačiau jų neužteko, kad apskritis leistų išnuomoti žemę. Šiandien visiškai nugyventas parkas – dar didelis turtas, nepaliktinas be savivaldybės dėmesio.

Nėra sklypo – nėra investuotojo

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio mėnesio sprendimu buvo pradėtas rengti poilsio parko prie Herkaus Manto gatvės detaliojo plano projektas. Planavimo darbų organizatorius – miesto savivaldybė, detaliojo plano projekto rengėjas – UAB “Pamario projektai”, autoriai – architektai Romas Gailius (projekto vadovas) ir Darius Antanavičius.

- Planuojamos teritorijos plotas – daugiau kaip 57 ha. Ji yra šiaurinėje miesto dalyje ir apima miesto poilsio parką, Pušyno, Herkaus Manto, Liepojos gatves, valstybinio miško ir geležinkelio teritoriją. Planuojamą teritoriją į dvi struktūriškai atskiras dalis kerta P.Lideikio gatvė, tad darbų akiratyje – ir vasaros estrada su prieigomis. Detaliojo planavimo darbų tikslas – nustatyti naudojamų žemės sklypų ribas parkui ir jame esantiems statiniams bei naujiems statiniams, skirtiems rekreacijos – pramogų funkcijai, sklypų tvarkymo režimo reikalavimus. Kol nėra sklypo, tol niekas nenori investuoti pinigų, - sakė R.Gailius.

Architektų prielaidos

Projekto vadovas sakė, kad detaliajame plane architektai konkrečiai nenurodo, ką ir kaip statyti, o tik siūlo, sukuria prielaidas, ką būtų galima daryti atsiradusiam investuotojui. Tikslas – padaryti pirmus žingsnius: nustatyti žemės sklypo ribas, reglamentą. Ką statyti, investuotojas spręs pats.

- Buvusiose įrenginių aikštelėse yra numatytos zonos, kuriose su mažiausia žala gamtai, miškui galėtų atsirasti statiniai, kurie turi būti ne aukštesni už medžius ir derėti prie parko gamtinės aplinkos. Žinoma, galimos ir retos išimtys. Pavyzdžiui, apžvalgos ratas. Šalia geležinkelio siūlome įrengti lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau greta Pušyno g. aukštos įtampos elektros linija kabo ore, vadinasi, po ja nieko negalima daryti. Mes siūlome ją demontuoti ir ieškoti galimybių, kaip pakloti kabelius. Tai labai brangus dalykas, tad investuotojas, susipažinęs su sąlygomis, teritorijos plėtra, galės pats spręsti, ar verta jam investuoti, - šiuos ir kitus siūlymus vardijo R.Gailius.

Galėtų atsirasti tiltai

Tačiau įdomiausia išgirdus, ką siūloma daryti su planuojamos teritorijos sankryžomis, jų rekonstrukcijos galimybėmis. Siekiant pagerinti pėsčiųjų, dviratininkų eismo saugumą bei didinti transporto pralaidumą, Manto ir P.Lideikio gatvių sankryžoje siūloma statyti viaduką. Jis būtų labai patogus ir Vasaros estrados lankytojams, kurie saugiai galėtų pereiti sankryžą. Pagalvota ir apie perspektyvinio universiteto miestelio gyventojus – su parku per Manto gatvę juos galėtų jungti pėsčiųjų tiltas. Numatytos vietos, kur tie tiltai galėtų atsirasti.

Vasaros estradai – naują architektūrą

Miestas turi problemą dėl Vasaros estrados priežiūros ir eksploatavimo. Praktiškai ji beveik nenaudojama, neatlieka savo paskirties.

- Mūsų detaliajame plane siūloma galimybė ją uždengti, rekonstruoti, padaryti modernią, šiuolaikišką koncertų ir sporto salę, kuri galėtų veikti visus metus. Šalia estrados numatome kitą sklypą, kuriame būtų galima įrengti aikštelę ekstremalaus sporto mėgėjams – riedlentininkams, riedutininkams, kurie šiandien mieste neturi vietos. Rekonstravus Vasaros estradą į uždarą žiūrovų areną, ji galėtų būti matoma iš įvairių perspektyvų ir turėtų didesnę įtaką kraštovaizdžiui, - sakė R.Gailius.

Pasak projekto vadovo, detalusis planas eina į pabaigą. Dabar jis atiduotas derinimo, viešojo svarstymo procedūroms. Kai šie formalumai bus baigti, projektas bus atiduotas apskričiai tikrinti ir išvadai pareikšti, o po to gali būti teikiamas miesto tarybai tvirtinti. Beje, poilsio parko detaliojo plano projekto viešas svarstymas vyks šiandien, sausio 20 d., 10 val. savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriuje. Jame gali dalyvauti visi, kam įdomi miesto plėtra.

Investuotojo paieškos

Į klausimą, ar yra bent numanomas koks nors mistinis investuotojas, kuris ryžtųsi įgyvendinti architektų grandiozinius planus, Urbanistinės plėtros departamento direktorius K.Macijauskas sakė oficialiai apie tokį negirdėjęs. Tokiems objektams nelengva surasti investuotoją, todėl kalbėti apie konkrečius darbus dar per anksti. Dabar, kai suformuotos žemės sklypų ribos ir numatytos plėtros galimybės, savivaldybė, kaip parko akcijų savininkė, turės ieškoti būdų pritraukti investuotoją ir pradėti įgyvendinti parko plėtrą. Biudžeto pinigų šiems darbams savivaldybė niekada neturės, tad spėlioti, kada kas nors bus pastatyta, šiandien tiesiog nerealu.